„Lietuvos žinių“ apžvalgininkas Tomas Dapkus analizuoja prezidento argumentus dėl Pilietybės įstatymo vetavimo.
Štai Prezidento spaudos tarnyba su džiaugsmu pranešė, kad Argentinos lietuviai dėkoja Valdui Adamkui už vetuotą Pilietybės įstatymą. Kokiais argumentais rėmėsi prezidentas, vetuodamas šį vieną svarbiausių šalies įstatymų, kokios šio veto pasekmės? Ir ar turi už ką dėkoti Argentinos lietuviai?
Prezidentas V.Adamkus pasirašydamas dekretą, kuriuo Seimui grąžino pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, teigia, kad pagrindinis šio jo sprendimo motyvas yra Konstitucinio Teismo 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimo teiginys, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. Tai yra pati esmė. Pasirašydamas po šiuo sakiniu V.Adamkus atvirai stojo ne Tautos ir jos interesų, o vienos teisininkų grupuotės, kurios lyderis ir yra šio sprendimo autorius Egidijus Kūris, pusėn.
Prezidentas ignoravo ir pačią Konstituciją. Juk akivaizdu tai, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas tiesiog ciniškai ignoravo Pagrindinio šalies įstatymo tekstą, jame esančius žodžius „atskiras atvejis“ Konstitucinis Teismas išaiškino kaip „ypač retas, labai retas atvejis“, kai didžiajame Lietuvių kalbos žodyne tokios žodžio „atskiras“ reikšmės nėra. Didysis žodynas duoda visas žodžio „atskiras“ reikšmes: „atskirtas, vien tam skirtas, specialus, kitoniškas, skirtingas“. Taigi visiems, mokantiems lietuvių kalbą, Konstitucijoje numatytas „atskiras atvejis“ turėtų būti ne „labai retas“, o tik „atskirtas, atskirai apibrėžtas atvejis“.
Tačiau net jei besąlygiškai ir priimtume šio ydingo nutarimo esmę, vis tiek sunkiai suvoktume prezidento logiką. Matyt, tiek V.Adamkus, tiek jo faktinis patarėjas E.Kūris bei pastarojo globojama prezidentūros Teisės departamento vadovė Aušra Rauličkytė, bandydami sumažinti pasipiktinimą tokiu valstybės vadovo sprendimu, įstatyme nedrįso išbraukti nuostatos, kad užsienyje gimę, esant bent vienam iš tėvų piliečiui, vaikai įgyja Lietuvos pilietybę.
Puiku, bet kaip tada logika? Ar tuo siūloma nuo šiol vaikus gimdyti tik ypač retais, išimtiniais atvejais? Ar tokia nuostata nepadaro dvigubos pilietybės paplitusiu reiškiniu? Tame pačiame dekrete sakoma, kad prezidentas, vadovaudamasis tuo pačiu argumentu, prieštarauja ir atima galimybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse narėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Dar pridedama, kad tai daroma todėl, kad nebūtų diskriminuojami kiti, ne šiose valstybėse gyvenantys, asmenys. O ar nėra diskriminacijos, kai, pvz., prieš mėnesį Jungtinėse Valstijose gimęs lietuvis, ir taip automatiškai gimimu įgijęs ir JAV pilietybę, gali turėti Lietuvos pilietybę, bet jau toks pat JAV gimęs lietuvis, tačiau kuriam prieš mėnesį sukako 18 metų, Lietuvos pilietybės nebegali turėti?
Prezidentas atima galimybę gauti pilietybę ir tiems asmenims, kurie tam turėjo teisę, laiku padavė dokumentus Migracijos departamentui, tačiau dėl Konstitucinio Teismo nutarimo nebespėjo gauti pasų. Kiti tokiomis pačiomis sąlygomis gavo prieš dieną, o jie nebetenka visiems laikams. Ar tai yra teisinga ir teisėta? Ar tai nėra diskriminacija?
Prezidento patarėjams užkliuvo ir lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena. V.Adamkaus vardu jie teigia, kad „toks teisinis reguliavimas prieštarauja ir vienam esminių teisinės valstybės principo elementų - teisės aiškumo principui“. Kas čia neaišku ponams ir panelėms patarėjams? Ar neaišku, kad yra Punsko lietuviai Lenkijoje ar sovietų kolaboranto Antano Sniečkaus į Lietuvą neįsileisti tremtiniai ir politiniai kaliniai, kurie dėl to buvo priversti apsigyventi Latvijoje, Kaliningrado srityje, Baltarusijoje? Ar neaišku, kas yra Pelesa, Gervėčiai bei ten gyvenantys lietuviai? Ar valdžios aktais pakeitę žodžių reikšmes jau pradėjome keisti ir mūsų tautos istoriją?
Tam davęs, o iš to atėmęs prezidentas ir pasiūlo. Apribojimai bus netaikomi asmenims, įgijusiems pilietybę kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartį dėl dvigubos pilietybės. Tačiau reikia tad ir atvirai pasakyti, kad tokių sutarčių Lietuva nėra pasirašiusi. Išskyrus tarpukario Lietuvos sutartį su Jungtinėmis Valstijomis, kuri nebegalioja. Tokių sutarčių ir nebus pasirašyta, nes tai tiesiog prieštarautų kitų valstybių interesams.
Ir vis dėlto liūdna, kad vieno asmens, kuris kontroliuodamas Konstitucinį Teismą primetė visai tautai savo valią, neribotos ambicijos toliau pjudo lietuvius, juos stumia nuo Tėvynės ir žlugdo mūsų valstybės vadovo autoritetą.
Pasaulio lietuvių bendruomenė neslepia savo nusivylimo. JAV, Kanadoje, įvairiose Europos valstybėse gyvenantys lietuviai siūlo boikotuoti prezidento vizitus, neiti ten, kur jis yra, nekviesti jo, kur yra jie. Lietuvių fronto bičiulių Los Andželo sambūris jau atšaukė kvietimą V.Adamkui į savo renginius. Ar išdrįs Prezidento spaudos tarnyba išplatinti ir šių lietuvių nuomonę?
