Prezidentas Valdas Adamkus dėl peršalimo šeštadienį atsisakė planuotų susitikimų su Kalėdų labdaros mugę rengiančiomis užsienio amabasadorienėmis ir Nacionalinių maldos pusryčių dalyviais.
Kaip pranešė Prezidentūros atstovas Juozas Ruzgys, prezidentui medikų pagalbos neprireikė, kosulį ir perštinčią gerklę jis gydosi namuose.
Pasak atstovo, kol kas neaišku, ar V.Adamkus galės dalyvauti Nacionaliniuose maldos pusryčiuose sekmadienį. Prezidentas laišku pasveikino susitikimo dalyvius. Siūlome susipažinti su V. Adamkaus sveikinimu.
Gerbiamieji konferencijos dalyviai,
Brangūs bičiuliai!
Siunčiu kuo nuoširdžiausius sveikinimus Jums, susirinkusiems į jau septintąjį Nacionalinių maldos pusryčių renginį. Apgailestauju, negalėdamas dalyvauti šiame tradiciniame susitikime, kuris padeda atsikvėpti nuo kasdienybės darbų ir rūpesčių.
Džiaugiuosi, kad ši, tūkstantmečio pradžioje Lietuvoje pradėta graži tradicija, yra tęsiama ir kasmet sulaukia vis didesnio Lietuvos visuomenės, politikos ir verslo lyderių dėmesio. Tai liudija, kad į kasdienių nelengvų darbų verpetą įtrauktiems žmonėms reikia dvasinio atokvėpio akimirkų, stabtelėjimo ir įsiklausymo į save, į šalia esantį žmogų, reikia susikaupti maldoje ir pabendrauti su Dievu.
Šiandien dar kartą susitinkate per Nacionalinius maldos pusryčius, kad galėtumėte pabendrauti, pasidalyti mintimis, kaip dirbti valstybės ir tautos labui ir nesivadovauti tik politinėmis simpatijomis. Šiandien mus suburia tikėjimas ir vienybė Jame.
Neramiam terorizmo ir prievartos draskomam pasauliui, supriešintai ir nuo tarpusavio kovų pavargusiai visuomenei ypač reikia šios dvasinės vienybės.
Kalbu apie vienybę, kurioje telpa kiekvieno žmogaus individualumas ir savitumas, skirtumai ir dialogas. Be tokios vienybės neįmanomas sveikas tautų ir žmonių sambūvis. Turime mokytis žvelgti į šalia esantį žmogų ne kaip į priešą ar konkurentą, bet kaip į bičiulį ir kolegą. Tokiai nuostatai sukurti reikia kiekvieno Jūsų pastangų, tikėjimo savo pasirinkimu ir jo prasmingumu.
Tikėjimo bendruomenės narių tarpusavio santykiai ir bendrystė yra tokie pat svarbūs, kaip ir santykiai politinėje partijoje, verslo įmonėje ar kitoje pasaulietinėje bendruomenėje. Todėl greito pelno troškimas ar siekis gauti aukštą vietą rinkimų sąrašuose neturėtų nustelbti šios bendrystės, užgožti tikėjimo gyvenimo ir žmogaus būties prasmingumu.
Šių dienų pasaulis tikėjimą dažnai supranta tik kaip religiją. Deja, žmogaus troškimas maldoje bendrauti su Dievu ir siekti visaverčio bei prasmingo gyvenimo dažnai nustumiamas į kasdienybės pakraštį. Todėl atsiranda vis daugiau prietarų, nepagrįstų ambicijų ir net paniekos kitaip mąstančiam žmogui. Todėl vietoje prasmingų darbų, kurie turėtų kilti iš gilaus tikėjimo, žmonijos istorijoje plieskiasi nauji religiniai karai ir konfliktai.
Tai visai neseniai išryškino ir toks įtakingas savaitraštis kaip „The Economist“, prieš mėnesį religijos ir politikos, tikėjimo ir visuomeninio gyvenimo temai skyręs net specialų priedą. Dauguma ekspertų šiandien jau pripažįsta, kad religija XXI amžiuje tampa svarbia ir neatskiriama politikos dalimi. Deja, dažnai nesutarimai dėl religinių nuostatų įplieskia vis naujų konfliktų židinių ir nepajėgia kurti taikos.
Vienas naujausių tokio nesusikalbėjimo pavyzdžių – šiomis dienomis Jungtinėse Valstijose Anapolyje vykusios Izraelio ir Palestinos atstovų taikos derybos. Deja, šio susitikimo metu taip ir nepavyko padėti taško įsisenėjusiam Vidurio Rytų konfliktui tarp dviejų skirtingų religijų atstovų -- tarp judėjų ir musulmonų.
Esu įsitikinęs, kad, dalyvaudami Nacionalinių maldos pusryčių renginiuose, nemanome galėsiantys aptarti ir išspręsti visų tikėjimo ar religijų problemų. Svarbiausia, šių dienų renginiuose atraskime galimybę pabūti kartu ir skirkime laiko žmonėms, kuriuos dažniau ar rečiau sutinkame. Tai ir puiki galimybė pasidalyti savo tikėjimu ir įvertinti tai, ką tikėjimas davė iškiliausiems įvairių tautų politikams.
Džiaugiuosi, kad šiandien galėsime peržiūrėti ir praėjusiais metais pastatytą, tačiau Lietuvoje dar nerodytą filmą „Nuostabi malonė“ apie žinomo XVIII [aštuoniolikto] amžiaus pabaigos ir XIX [devyniolikto] šimtmečio pradžios Jungtinės Karalystės politiko ir kovotojo su prekyba vergais Viljamo Vilberforso gyvenimą, kurį jis grindė tvirtu savo tikėjimu.
Nuoširdžiai linkiu žiūrint šią juostą pamąstyti, kokią įtaką tikėjimas daro mūsų darbams, kokia jo vieta valstybės kūrimo procese ir priimant sprendimus. Kviečiu šiandien atsikvėpti nuo politinių aistrų ir nesutarimų, bendrauti tikėjimo šviesoje ir joje kurti Lietuvos ateitį.
Sveikinu visus čia susirinkusius ir linkiu, kad mūsų bendravimas ir buvimas kartu paskatintų savo darbus grįsti išbandytomis tikėjimo vertybėmis ir darytų mūsų politinį gyvenimą šviesesnį.
Linkiu gražaus bendravimo!
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas
