Estijos Tartu mieste ketvirtadienį (04.25) susitikę trijų Baltijos valstybių prezidentai sutarė bendradarbiauti ir dalytis patirtimi rengiant referendumus dėl šalių narystės Europos Sąjungoje (ES), pranešė Lietuvos prezidento spaudos tarnyba.
Lietuva bus pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje vyks euroreferendumas. Savo nuomonę dėl šalies narystės ES Lietuvos gyventojai pasakys gegužės 10-11 dieną. Susitikime Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas informavo, kad šiuo metu Lietuvos narystę ES remia 66,3 proc. Lietuvos gyventojų, o 12 proc. pasisako prieš.
Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga Estijos vadovui Arnoldui Ruuteliui (Riūteliui) pasiūlė, kad informacines kampanijas prieš referendumus rengiančios grupės konsultuotųsi tarpusavyje. Estijoje referendumas dėl narystės ES vyks rugsėjo 14 dieną, Latvijoje - rugsėjo 20 dieną. A. Ruutelis palaikė šį Latvijos vadovės pasiūlymą, o R. Paksas teigė esantis pasiruošęs pasidalyti Lietuvos patirtimi.
Pasak pranešimo spaudai, R. Paksas pažymėjo, kad pagrindinis tikslas yra ne agituoti šalies gyventojus, bet teikti jiems objektyvią informaciją apie šalies integraciją į ES bei stojimo derybų rezultatus, parodyti, ką kiekvienam šalies gyventojui atneš būsimoji Lietuvos narystė ES.
R. Paksas sakė, kad į referendumo kampaniją Lietuvoje yra įsitraukusios visos valstybinės institucijos, įskaitant ir aukščiausius šalies vadovus, parlamentarus, politines partijas, interesų grupes, nevyriausybines organizacijas, mokslo, meno ir kultūros bendruomenių atstovus.
Visuomenės palaikymas narystei ES Latvijoje ir Estijoje yra panašus, tačiau mažesnis nei Lietuvoje ir, apklausų duomenimis, atitinkamai sudaro 50 proc. ir 55 proc. Trijų Baltijos valstybių prezidentai sakė besitikintys, kad referendumas Lietuvoje bus papildomas stimulas Latvijai ir Estijai balsuoti už narystę ES.
Prezidentai taip pat diskutavo apie Konventą dėl Europos ateities ir vieningai sutarė, kad Baltijos šalys palaiko vienodą mažų ir didelių ES valstybių atstovavimo idėją.
Pasak pranešimo spaudai, R. Paksas sakė, jog pagrindiniai principai, kurių laikosi Lietuva, yra ES narių lygybė, demokratinis legitimumas bei ES institucijų efektyvumas. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva, kaip būsima ES narė, siekia lygiais pagrindais dalyvauti būsimojoje Tarpvyriausybinėje konferencijoje, priimsiančioje esminius sprendimus dėl ES ateities. Lietuva, Latvija ir Estija ES narėmis tikisi tapti kitų metų gegužę.
Trys prezidentai taip pat kalbėjo apie savo rytinių sienų stiprinimą ir diskutavo apie ateityje vyksiantį trišalį bendradarbiavimą vidaus reikalų srityje ir kovoje su tarptautiniu terorizmu ir nusikalstamumu.
Latvijos prezidentė pakvietė Lietuvos ir Estijos prezidentus dalyvauti Rygoje spalio 8-10 dieną vyksiančiame Baltijos vystymosi forume, kuriame bus kalbama apie regionines iniciatyvas, skirtas Baltijos jūros regiono infrastruktūros vystymui ir ekonominiam augimui.
Prezidentai pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausias dalykas yra užtikrinti stojimo į NATO sutarčių ratifikavimą visose Aljanso narėse, modernizuoti Baltijos šalių karines pajėgas, suaktyvinti Baltijos šalių karinį bendradarbiavimą. Prezidentai pasidžiaugė, kad Kanadoje ir Norvegijoje NATO Stojimo protokolai jau patvirtinti.
Pasak pranešimo, didelis dėmesys susitikime skirtas ir infrastruktūrinių projektų plėtros klausimams. R. Paksas pareiškė įsitikinimą, kad bendrų energetikos, kelių, geležinkelių infrastruktūros projektų įgyvendinimas leis Baltijos šalims ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai prisijungti prie ES.
Lietuvos prezidentas sakė, kad būtina tęsti kelio "Via Baltica" ir geležinkelio "Rail Baltica" projektų įgyvendinimą. Prezidentas minėjo, kad prie šių projektų įgyvendinimo taip pat galėtų prisidėti ir kaimyninė Lenkija.
R. Paksas taip pat informavo Latvijos ir Estijos prezidentus, kad atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, jog 2003-2004 metais bus parengta išsami branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studija, įvertinanti ir naujos atominės elektrinės (reaktoriaus) statybos galimybes.
Aptardamas trišalio bendradarbiavimo energetikos srityje perspektyvas, Lietuvos prezidentas pažymėjo, kad vykstant regioninei integracijai ir siekiant prisijungti prie vieningos Europos energetikos rinkos, būtina įgyvendinti Baltijos energetikos strategiją. Lietuvos vadovas paprašė Latvijos ir Estijos prezidentus pažvelgti į šį projektą kaip į regioninį projektą, teigiama pranešime spaudai.
Kalbėdamas apie Kaliningrado tranzitą, R. Paksas pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai vykdo ir yra pasirengusi toliau įvykdyti suderintus su ES įsipareigojimus tranzito kontrolės srityje.
Tai buvo pirmasis kasmetinis trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas, kuriame dalyvavo R. Paksas, vasario pabaigoje inauguruotas Lietuvos prezidentu.
R. Paksas taip pat apžiūrėjo Tartu Rotušę bei Tartu universitetą, vėliau apsilankys karininkus trijų Baltijos valstybių karinėms pajėgoms rengiančiame Baltijos gynybos koledže.
Į Vilnių R. Paksas ir jį lydinti delegacija, kurioje yra užsienio reikalų viceministras Justas Vincas Paleckis ir Prezidentūros pareigūnai, grįš ketvirtadienį vakare.
BNS
