JAV energetikos korporacijos AES susidomėjimą elektros skirstomųjų tinklų privatizavimu Lietuvoje ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius apibūdino kaip "gerą ženklą". Tokį vertinimą Vyriausybės atstovas išdėstė pirmadienį (07.28) susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos nariais, kurie aiškinosi energetikos privatizavimo aktualijas.
Pasak ūkio viceministro, dviejų elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo procesas tik prasideda, bet jau atsirado netikėtų galimų rimtų investuotojų. Praėjusią savaitę AES atstovas lankėsi Ūkio ministerijoje ir pareiškė, kad kompanija teiks siūlymą dėl "Rytų skirstomųjų tinklų" įsigijimo. AES dar prieš trejus metus domėjosi investavimo Lietuvoje galimybėmis, tačiau ilgokai nieko nebuvo girdėti apie jos planus mūsų krašte.
N. Eidukevičius minėjo, kad šiuo metu Rytų ir Centrinėje Europoje siūloma privatizuoti daug patrauklių objektų, bet Lietuvos padėtis nebloga, nes yra norinčių pirkti mūsų elektros tinklus.
Viceministras minėjo, kad, be spaudoje minimų "Achemos grupės" bei "VP Market" grupės įmonės UAB "NDX Energija", dėl "Vakarų skirstomųjų tinklų" gali varžytis ir Kauno bendrovė "Sanitex". N. Eidukevičius teigė, kad jau aiškūs trys pretendentai į "Rytų skirstomuosius tinklus", bet jų nenurodė. Be AES, dėl "Rytų skirstomųjų tinklų" varžytis ketina Vokietijos "E. ON Energie", taip pat gali Suomijos "Fortum". Anksčiau ketinimus yra pareiškę ir Prancūzijos "Dalkia" bei "Electricite de France".
Atsakydamas į Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderio, parlamentaro Andriaus Kubiliaus klausimą, kodėl skirtingos sąlygos įsigyti skirstomųjų tinklų bendroves, ūkio viceministras pažymėjo, kad jos modeliuojamos pirmiausia atsižvelgiant į politikos gaires - šiuo atveju nustatyta, kad energetikos įmonių potencialus pirkėjas turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. "Vakarų skirstomųjų tinklų" programoje papildomai nurodyta, kad potencialus pirkėjas - Lietuvos ar užsienio subjektas - privalo ne mažiau kaip metus iki privatizavimo konkurso paskelbimo turėti ir valdyti Lietuvoje įmonę, kurios apyvarta per pastaruosius ūkinius metus yra ne mažesnė kaip 450 mln. Lt. Pasak ūkio viceministro, siekiama, kad į vieną elektros skirstomųjų tinklų įmonę atsirastų investuotojas, kuris jau įrodė sugebantis dirbti Lietuvoje.
"Buvo idėja ir dabar ji realizuojama - turi būti dvi elektros skirstomųjų tinklų kompanijos ir du investuotojai, kad būtų palyginamoji konkurencija - t.y. kad matytume, kaip vieni savininkai tvarkosi ir kaip kiti", - sakė N. Eidukevičius. Jis teigė, kad skiriasi ne dviejų bendrovių privatizavimo sąlygos, o kvalifikaciniai kriterijai galimiems pirkėjams, todėl privatizavimo organizatoriai nemano, kad yra teisinis pagrindas tą procesą torpeduoti teisiniais ginčais.
N. Eidukevičius teigė, kad jeigu potencialių investuotojų pateikta kaina už privatizuojamas energetikos įmones labai skirsis, tai pirkėjams, kurie už vieną iš įmonių siūlys gerokai mažiau, gali būti siūloma pagerinti pasiūlymą arba net atidėtas privatizavimas tos bendrovės, kurią būtų mėginama nupirkti pigiau nei kitą.
Seimo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos narius labai domino, kokios gali būti elektros kainos vartotojams po skirstomųjų tinklų privatizavimo, kiek pagrįstos prielaidos, kad jos gerokai padidės. Į tai aiškaus atsakymo jie negavo. N. Eidukevičius priminė, kad elektros kainų Vyriausybė nereguliuoja ir nereguliuos, už tai atsako Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Su ja elektros tinklų pardavėjai iki rugsėjo pabaigos ketina numatyti, kaip sukurti patrauklią aplinką veikti elektros tinklų pirkėjui, kad jo investicijos atsipirktų per protingą laikotarpį, taip pat aptarti, kaip bus elektros kainos reguliuojamos ateityje. N. Eidukevičius pažymėjo, kad energetikos įmonių pelnas sudaro labai mažą elektros tarifo dalį, jį labiausiai lemia įmonių veiklos kaštai. Jis pripažino, kad atsakymų į klausimus apie būsimus energetikos įmonių pelnus ir jų investicijų grąžos dydžius bei terminus dar nėra - tai derybų su potencialiais pirkėjais temos.
Atsakydamas į Seimo nario Vytauto Landsbergio klausimą, N. Eidukevičius tvirtino, kad 2001 metais Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos energetikos bendrovių vadovų pasirašytas susitarimas dėl bendros energetinės sistemos veiklos neturi nieko bendra su privatizuojamų skirstomųjų tinklų nuosavybe ir niekaip negali paveikti tų įmonių darbo. Be to, Lietuva turi galimybę, jeigu prireiktų, tą susitarimą nutraukti.
N. Eidukevičius nurodė, kad abiejų skirstomųjų tinklų bendrovių privatizavimą bus siekiama baigti iki šių metų pabaigos, nes Privatizavimo fondo šių metų sąmatoje numatytas lėšų už šiuos objektus gavimas ir panaudojimas.
Vyriausybė nustatė pradinę "Rytų skirstomųjų tinklų" ir "Vakarų skirstomųjų tinklų" pardavimo kainą - 780 mln. litų.
ELTA
