Pretendentas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigas Gintaras Kryževičius iš esmės yra už galimybės išimtiniais atvejais tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą įteisinimą. Tačiau, pasak pretendento, prieš įteisinant individualaus skundo galimybę reikėtų nustatyti saugiklius, kad Konstitucinis Teismas nevirstų mašina, nagrinėjančia tokius pačius skundus kaip bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai.
"Aš iš esmės esu visiškai už (individualaus skundo įteisinimą. - ELTA), tačiau noriu pabrėžti, kad Konstitucinis Teismas turi imtis tik tų skundų, kurie turi pamatinę vertę mūsų visuomenei ir teisei vystantis toliau", - sakė G. Kryževičius ketvirtadienį Seimo salėje, kai buvo pateikiama jo kandidatūra į LAT pirmininkus.
Pretendentas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas niekada nepakeis kasacinio teismo arba tai nebus ketvirtoji instancija. "Čia kalbama apie valstybėje gyvuojančių vertybių, standartų apsaugą. (...) Konstituciniam Teismui svarbūs ne įstatymo taikymo klausimai, o fundamentaliųjų teisių - konstitucinių ir iš tarptautinių sutarčių kylančių - teisių apsauga", - sakė G. Kryževičius.
Pretendentas į LAT pirmininkus taip pat yra už tai, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą būtų suteikta ombudsmenams. "Jie reaguoja į pačias gyvenimiškiausias situacijas, ir kol tie ginčai apeina teismus, mes prarandame brangų laiką", - argumentavo G. Kryževičius.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad į Konstitucinį Teismą tam tikrais atvejais gali kreiptis Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, teismai ir Prezidentas. Jau kurį laiką diskutuojama apie subjektų, galinčių kreiptis į Konstitucinį Teismą, rato praplėtimą. Manoma, kad įteisinus individualų skundą Konstitucinį Teismą pasiektų daugiau prašymų, tačiau, kaip rodo kitų šalių praktika, po atrankos bylos nagrinėjimo stadiją pasiekia tik 3-5 proc. iš jų.
