Kad lietuviai sunkiai dirbti moka, mes ir patys žinome. Deja, užsienyje mūsų tautiečiai ne visada užsitarnauja gerą vardą, tad gal kiek keista girdėti, kad lietuviai – geriausi. Būtent tai teko išgirsti iš prestižinio Londono centre, Mayfair rajone esančio restorano „Sketch“ vadovų.
„Atleisti lietuvį? Ne, tikrai dar neteko“ – net nusistebėjo restorano vadybininkas, paklaustas, ar kada nors teko iš darbo atleisti nors vieną lietuvį.
„Sketch“ restorane dirbantis lietuvis Mantas sako, kad dirbti šiame restorane – šventė.
Kiekviena diena vis kitokia, o ir vieną kitą įžymybę kartais tenka sutikti.
„Paskutinį kartą svečiavosi dainininkas Bryanas Adamsas,“ – atskleidė Mantas. Jis sutiko paatvirauti apie jaudulį aptarnaujant pasaulio įžymybes, 600 svarų kainuojantį šampaną bei restorano kasdienybę už uždarų durų.
Gal galėtum papasakoti apie patį restoraną? Būtų įdomu sužinoti, kuo jis išskirtinis ir kodėl čia susirenka Londono aukštuomenė, - pasiteiravau Manto.
Visas restorantas yra viena didelė meno detalė. Restorane yra trys skirtingi barai, į bet kurį iš jų užėjus galima pamatyti meną – dizainas, detalės, viskas taip suderinta, kad pirmą kartą čia apsilankius man net kvapą užgniaužė, atrodė kažas nerealaus.
Restorano savininkas yra prancūzas ir visa tai yra jo idėja, kurią įgyvendino daug skirtingų dizainerių. Kiekviename bare yra kažkas tokio, kas užkabina akį. Ši vieta man asmeniškai ypatinga tuo, kad būtent čia pasipiršau savo sužadėtinei.
Papasakok apie savo patirtį pradėjus dirbti. Ar nebaisu buvo aptarnauti žymius ir turtingus žmones? Daug kam naujam darbe kinkos dreba vien tik nuo minties, kad reikės priimti užsakymą iš įžymybės...
Dar prieš apsilankant „Sketch“ su draugais buvau kalbėjęs dėl darbo jame. Keletas mano draugų ten dirbo ir pasiūlė man ateiti.
Po pirmo apsilankymo pasiūlymą iškart priėmiau ir netrukus pradėjau dirbti. Labai gerai, kad pradėjau dirbti nuo padavėjo padėjėjo, taigi mano pagrindinis darbas buvo tik prisiminti staliukų numerius.
Po dviejų mėnesių pakilau iki padavėjo. Taigi nebuvo to jaudulio, kaip, ką ir kur daryti, kokius patiekalus nešti ir panašiai, nes jau daug ką žinojau.
Dėl jaudulio tai... Aišku jaudiniesi. Stovi už baro ir nežinai, kaip elgtis, kinkos dreba. Jei būna užsakytas veniu – susirenka visa Londono grietinėlė, o tau tenka apsimesti, kad visai nesijaudini ir lyg niekur nieko dirbi savo darbą.
Su kuriomis įžymybėmis teko pačiam susidurti? Kokia būna tavo reakcija, kai reikia priimti užsakymą iš ne kartą dar vaikystėje televizoriuje matyto žmogaus?
Atsimenu, vieną kartą Ponas Bynas (Rowanas Atkinsonas) atėjo pavalgyti. Iš pradžių niekas jo neatpažino, tik vėliau visi pradėjo šnabždėtis ir paslapčiomis žvilgčioti. Bet negali imti ir žiūrėti. Dažniausiai tenka apsimesti, kad čia ne įžymybė ir tenka ją aptarnauti kaip paprastą lankytoją.
Nors šiaip jie patys supranta, kad mes žinome ir mes suprantame, kad jie supranta. Tiesiog čia nerašyta mandagumo taisyklė. Kartais sunku apsimesti, nežinai, kaip elgtis, bet vėliau pasidaro natūralu aptarnauti matytus asmenis. Juk jie lygiai tokie patys žmonės, kaip ir visi kiti.
Penktadienį prasideda mados savaitė, turime užsakytą veniu modeliams, dizaineriams bei jų draugams. Praeitais metais Londono mados savaitės metu buvo atėjusi manekenė Kate Moss, „Top Shop“ parduotuvės savininkas, žymus prodiuseris Simonas Cowellas ir kiti.
Daug jų aš pats nežinau. Visame veniu aplinkui vien turtingi ir žinomi žmonės.
Prieš penkerius metus Madonna savo gimtadienį šventė, bet aš tada dar nedirbau.
Dažniausiai, kai tokie žmonės užsako staliuką, mums iškart praneša ir tada praktiškai visą vakarą vien jį turime ir prižiūrėti.
Ar įžymybės palieka arbatpinigių?
Palieka ir dažniausiai net daugiau, negu kiti. Jiems lyg ir pagarbos prideda prie statuso. Anglijoje tarp įžymybių labai svarbu moralė ir etika, visi dalyvauja labdaros renginiuose, negaili pinigų. Padavėjams irgi kartais pasiseka.
Mano kolega, pamenu, 700 svarų arbatpinigių gavo iš vieno kliento...
Jau pusantrų metų darbuojies „Sketch“. Ar kartais nepagalvoji, kad jau pabodo?
Ne, nepabosta, nes kiekviena diena čia vis kitokia. Pavyzdžiui, kartais dienos metu ateina pora žmonių papietauti, užsisako šampano butelį už 600 svarų, pavalgo, atsiskaito ir išeina.
Kai gauni tokį užsakymą, net stimulas dirbti atsiranda. Čia gera motyvacija - niekada nežinai, kas ką užsakys.
Čia dar planuoju kiek padirbėti, o kitais metais pradėsiu studijuoti fotografiją.
Noriu ar ne, teks mesti darbą. Bet šios patirties dar ilgai nepamiršiu.
Restorano „Sketch“ vadybininkas Davidas papasakojo apie darbuotojus lietuvius
Davidas: Galiu pasakyti, kad šiame restorane lietuviai sukūrė teigiamą jūsų šalies įvaizdį. Darbuotojai iš Lietuvos yra vieni iš labiausiai atsidavusių darbui bei tikrai lojalūs žmonės.
Nors būna visokių žmonių ir pagal tautybę nedera spręsti, koks bus darbuotojas, mūsų patirtis rodo, kad lietuviai moka daug ir sunkiai dirbti. Tai labai vertiname.
Galbūt tik kartais pervertina savo sugebėjimus ir galvoja, kad viską moka ir žino. Nors mokytis dar daug reikia. Bet čia daugiau jaunų žmonių bruožas.
Teksto autorė Ieva Paškevičiūtė
