Esą šiemet joje nebeliko net ir visuomenės sveikatos priežiūros specialisto. Ugdymo įstaigos atstovai nesigina, problema yra, bet ne tokio mąsto, kokią ją bando išpūsti tėvai.
Penkiolika minučių po aštuntos – į Vilniaus tarptautinį prancūzų licėjų savo atžalas veda Lietuvoje gyvenanti prancūzė.
Tiesa, mažylius atvedusi mama nenori rodyti veido, bet prisipažįsta – šiandien bijo leisti atžalas į šią mokyklą, nes mokslo metams prasidėjus jos vaikai namo jau spėjo parsinešti kraujasiurbių parazitų.
„Vedėme vaikus ir pas gydytoją, ir plovėm galvas. Niežti visą galvą. Yra problema visur. Ir ne tik prancūzų mokykloje, problema visose Lietuvos mokyklose“, – sako pradinukų mama.
Neoficialiai kalbama, kad utėlėmis užsikrėtė visa trečiokų klasė. Dar viena mama nenori filmuotis, bet piktinasi, esą utėlių mokinių galvose šioje mokykloje randama jau ne pirmus mokslo metus. Mokslas čia kainuoja apie pusę tūkstančio eurų, tad tėvai nori, kad už tokią sumą vaikai būtų prižiūrėti tikrai geriau.
Šį licėjų lankančių mažylių tėveliai skundžiasi ne tik pačia utėlių problema, bet ir tuo, kad nėra kam tikrinti vaikų galvų. Mat licėjuje nebeliko visuomenės sveikatos priežiūros specialisto. Administracija atkerta, kad jis greitai turėtų pasirodyti.
„Prancūzijoje tai nėra bėda. Vaikas nebuvo parsinešęs, bet ir pati mokykla, praneša informuoja, kad pasižiūrėkit, imasi priemonių“, – piktinasi mama.
Opi problema visose mokyklose
Utėlių tema – diskusijų objektu tapo ne vienai į šį licėjų vaikus leidžiančiai šeimai. Mat kaip sako kai kurie tėvai, apie utėlėtas vaikų galvas kalbama ne vienerius metus.
„Sunku pasakyti iš kur tie vaikai tų utėlių gali gauti, bet aišku tėvai turi būti labiausiai atsakingi, kad tą klausimą spręstume. Bet tai nereiškia, kad ir administracija darželių neturėtų to klausimo taip pat spręsti“, – sako vieno iš vaikų mama.
Į šį licėjų savo atžalas vedantis buvęs parlamentaras Vytautas Gapšys sako, kad pirmiausia atsakomybę dėl utėlių turi prisiimti ne ugdymo įstaiga, o patys tėvai. Sako pats kone kasdien apžiūrintis vaikų galvas. Ir esą, kaip ir gripuojančio, taip ir utėlėto vaiko nevestų į mokyklą neišgydžius.
„Žinoma, mes visada apžiūrim, gi nu galvą plaunant tu visada pasižiūri vaiką, juolabiau, kad jų toks amžius, kad jie ir leidžiasi ir tu turi tokią galimybę. Aš į tai žiūri pakankamai natūraliai. Tai natūralus dalykas, kad tėvai turi rūpintis vaiku. Nu mokyklos administracija irgi negali visų vaikų galvų išplauti“, – sako V. Gapšys.
Pavojaus nėra
Licėjaus Užklasinės veiklos ir komunikacijos skyriaus atstovė sako, kad problema tikrai yra. Bet priduria, kad utėlių ugdymo įstaigoje ne tiek daug, kad keltų pavojų visiems čia esantiems vaikams. ir tikrai užsikrėtė ne visa klasė, kaip sako tėvai.
„Mes gavome signalą iš vienos šeimos, kad buvo rastą utėlių, ir administracija iš karto informavo visos klasės… kitus tėvelius, apie padėtį, kad jie būtų informuoti ir žinotų. Aš manau, kad, na, nėra galbūt visiškai įprastas reiškinys mokyklose, bet… Mokyklose, darželiuose, kur daug vaikų, taip nutinka.“, – teigia licėjaus atstovė Giulnara Šimkuvienė.
Licėjaus atstovė sako, kad jau kreiptasi į visuomenės sveikatos specialistus prašant pagalbos, kaip išspręsti šią problemą. O ji opi, kaip sako specialistai, kone visose šalies mokyklose ir darželiuose.
Tiesa, pulti į paniką, kaip sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Bendrojo ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus specialistė – nereikia. Užtenka dažniau apžiūrėti vaikų galvas.
„Dažniausiai vaikai pradeda kasytis, jie yra neramūs. Namuose galima atkreipti dėmesį, kad jie labai blogai miega. Prausimosi būdu jos nepasišalina. Reikalingi taikyti medikamentai“, – sako Jolita Stanionė.
Užsikrėtusių gali būti daugiau
Tikslios statistikos kiek vaikų užsikrečia per metus niekas negali pateikti. Nes tėvai dažniausiai bijo kreiptis į specialistus ir utėlėms karą skelbia patys. Vilniuje per pernai oficialiai utėlėmis užsikrėtė apie trisdešimt vaikų, šiemet per rugsėjį jų – dešimt. Nors, kaip sako specialistai, skaičiai gali būti gerokai didesni.
Nacionalines sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus parazitologijos specialistė sako, kad medikų pagalbos žmonės baidosi be reikalo. Jeigu anksčiau manyta, kad utėlės tik apsileidusių bėda, dabar aišku – jos mėgsta švarias galvas.
„Jos neskraido, nešokinėja, bet jos pakankamai greitai ropoja. Ir labai gerai jaučia, kuri galva yra švari. Neužimta zona. Jomis galima užsikrėsti artimo kontakto metu. Tarkim troleibuse, autobuse, vaikai mėgsta darytis asmenukes. Tiesiog utėlė greitai ropoja, ji jaučia kuri galva švari, neužimta zona, gamta nemėgsta tuštumos, tai sėdint transporto priemonėje ji gali nuropoti ir užropoti ant kito peties“, – sako specialistė Daiva Veitienė.
Utėlės lerva galvoje nematoma, patamsėja, kaip sako specialistė tik pasimaitinusi žmogaus krauju. Ir įželgti ją ypač sunku, nes ji mažesnė net ir už lino sėklą.
