Vyriausybės valandos metu Seime parlamento opozicijos lyderis Andrius Kubilius klausė premjero A. Butkevičiaus, ar jis su ministrų kabinetu ketina imtis kokių nors veiksmų dėl išaugusių produktų kainų Lietuvoje.
„Jūs esate pasakęs, kad maisto kainos nekilo, jos mažėjo. Žmonės atrodo kitaip turbūt. Jūs kartu sakėte ir sveikinote visuomenės iniciatyvą neiti ir nepirkti kelias dienas parduotuvėse, tai turbūt ir Jūs nepirksite. Sakykite, ar Jums neatrodo, kad problemos yra dėl to, kad Vyriausybė ilgą laiką buvo nusišalinusi nuo šitos sistemos ir nuo visų reikalų ir todėl susiformuoja kai kurios prastos tendencijos, kurias Vyriausybė tiesiog turėtų aktyviais veiksmais spręsti?
Pavyzdžiui, ar Jūs nenorėtumėte važiuoti ir kviestis tą patį lenkų parduotuvių tinklą „Biedronka“ į Lietuvą, kas įvestų didesnę konkurenciją? Ar tik žiūrėsite, stebėsite ir kartais nevisiškai tiksliai stebėsite?“, – klausė A. Kubilius.
Pasakė, kas brango, o kas atpigo
Premjeras A. Butkevičius pažymėjo, jog iš kainų pokyčių statistikos, kurią, jo teigimu, Vyriausybė gauna iš Statistikos departamento, matyti, kad iš esmės šiemet augo tik vaisių ir daržovių kainos.
„Galiu dar kartą pakartoti, kad paslaugų kainos šių metų pirmajame ketvirtyje, lyginant su tuo pačiu laiku pernai, augo sparčiausiai – augimas buvo 5,7 procento“, – pažymėjo ministras pirmininkas.
Anot jo, šių metų kovo mėnesį, lyginant su praėjusių metų kovu, sparčiausiai augo vaisių kaina – augimas siekė 5,1 proc. Daržovės per minėtą laikotarpį, pasak A. Butkevičiaus, pabrango 9,7 proc, o, jei lygintume su 2014 metų kainomis, kaip teigė premjeras, kainos augimas siektų net 19,4 proc.
„Įvertinant, kaip keitėsi kainos kitų maisto produktų, pavyzdžiui, paukštienos, mėsos, žuvų ir kitų, mes matome, kad kai kurių maisto produktų kainos sumažėjusios. Mes visuomenei turime pateikti aiškią informaciją, kokie įvyko kainų pokyčiai, o analizę gauname pastoviai, pasibaigus kiekvienam mėnesiui“, – dėstė premjeras.
A. Butkevičius sakė Vyriausybė, stebėdama kainų pokyčius, grėsmių neįžvelgė, o naujų prekybos tinklų atėjimas į Lietuvos rinką konkurencijos prasme nepamaišytų.
Apie atsistatydinimą nekalba
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignev Jedinskij tikino girdėjęs, jog finansų viceministras, kurio pavardės Seimo narys neįvardijo, yra patvirtinęs, kad kainų augimas šalyje susijęs su euro įvedimu.
„Lenkijoje neįvedus euro, kainų skirtumas tampa vis didesnis. Premjere, Jūs prieš įvedant eurą, viešai pasakėte – „jei neįvesime euro iki 2015 metų sausio 1 dienos, aš atsistatydinsiu“ – tai galbūt dabar yra pats laikas atsistatydinti ir pripažinti klaidą, žalą, padarytą valstybei ir žmonėms?“, – į A. Butkevičių kreipėsi parlamentaras.
Ministras pirmininkas apie atsistatydinimą kalbėti nepanoro. A. Butkevičius savo ruožtu stengėsi įrodyti euro naudą Lietuvai.
„Galėtumėme mes labai ilgai padiskutuoti šituo klausimu, kokią naudą euro įvedimas davė mūsų ekonomikai ir ne tik verslui, bet ir visuomenei. Tai yra paskaičiuota finansiškai ir išreikšta tam tikrais skaičiais. Tai net sumos, kurios siekia 40 milijonų eurų per metus. Skolinimosi kaštai sumažėjo labai stipriai – ne tik Vyriausybė gali skolintis pigiau, bet ir žmonėms buvo daug lengviau atsiskaityti, gaunant kitą valiutą, negu turint litus“, – dėstė premjeras.
Anot jo, euro įvedimas kainų kilimui Lietuvoje turėjo vos apčiuopiamą įtaką, o paslaugų kainų didėjimas yra susijęs su kitais aspektais.
„Kokią įtaką (euro įvedimas – tv3.lt) kainoms sudarė? Tai – mažiau negu 0,1 procento. Taip yra paskaičiuota ekspertų. Mes manome, kad didesnę įtaka buvo padaryta paslaugų sferoje, bet tai priklauso nuo pačių žmonių sąžinės. Ar būtų paslaugų kainos keitęsi, ar nesikeitę, jeigu nebūtų įvestas euras? Turiu pasakyti, kad būtų keitęsi dėl to, kad didėjo minimali mėnesinė alga ir didėjo vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. O paslaugų sferoje užimtumas yra didelis ir, nori ar nenori, paslaugų kaina irgi turi didėti, nes tai yra tiesioginė sąsaja“, – dėstė A. Butkevičius.
