Premjeras Gediminas Kirkilas, neseniai gyręsis, jog susitarus su prekybos tinklu „Maxima“ pavyko sumažinti maisto prekių kainas, dabar gali džiūgauti, kad tikriausiai nebedidės ir elektros kainos, rašo „Kauno diena“.
Verslas pakluso spaudimui
Premjeras šiomis savaitėmis ne kartą viešai ragino energetikos įmones įvertinti galimybes nuo kitų metų nedidinti elektros kainų. „Aš vis tiek sieksiu, kad kainos nebūtų keliamos. Elektrą mes patys gaminame, ir manau, kad šiuo metu nėra ypatingos būtinybės didinti kainą. Mūsų verslas taip pat turi dalintis pelnais ir atsakomybe su visais žmonėms dėl kainų kilimo, kuris dabar yra užgriuvęs Lietuvą“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Energetikai, kaip ir prekybos tinklas „Maxima“, Vyriausybės vadovo raginimą išgirdo. Vakar vykusiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje turėjo būti patvirtintos elektros kainos vartotojams.
Komisija ketino patvirtinti maždaug 3 ct/kWh didesnes elektros kainas gyventojams, tačiau posėdžio metu gavo „Lietuvos energijos“ raštą, kuriame buvo informuojama, kad įmonė svarsto galimybę sumažinti perdavimo paslaugos kainą. Iškart po to buvo gauti ir Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir VST raštai, kuriuose prašoma atidėti elektros kainų tvirtinimą.
Elektros perdavimo kaina sudaro ženklią dalį galutinėje elektros kainoje vartotojams. Jei „Lietuvos energija“ sumažintų perdavimo kainą, RST ir VST turėtų perskaičiuoti elektros kainas ir jas taip pat sumažinti. Tačiau pačios elektros skirstomųjų tinklų bendrovės informavo, kad šiandien valdybų posėdžiuose svarstys galimybę elektros kainas mažinti savo pelno sąskaita. Galutinės elektros kainos turi būti patvirtintos penktadienį, antraip neįsigalios nuo sausio 1 d.
Traukinys jau nuvažiavo
Jeigu elektros kainos nedidės, tai bus gera žinia gyventojams, tačiau Lietuvoje įsisukusios darbo užmokesčio– kainų spiralės, sustabdyti jau nebeįmanoma
Vakar su Vyriausybės vadovu pietavę žinomi ekonomistai mano, kad palankiausias metas priimti sprendimus praleistas: ekonomikos ciklas pereina į lėtėjimo fazę (tokiu metu imtis dar labiau ekonomiką stabdysiančių priemonių labai pavojinga), o kitais, rinkiminiais, metais sunku tikėtis reikšmingų ekonominės politikos sprendimų.
„Konkrečių priemonių nenurodėme, nes tam reikėtų daugiau laiko. Daugiau kalbėta apie konkrečias kryptis“, – sakė banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Tarp tokių krypčių, kurių galėtų imtis Vyriausybė, yra fiskalinė drausmė, subalansuotas biudžetas, nuo valstybės priklausančių kainų revizija. Pasak R.Rudzkio, pirmiausia reiktų įvertinti, ar nuo valdžios kontrolės priklausomos dujų, elektros, būsto, transporto paslaugų kainos yra pagrįstos.
Valdžia įspėjimų nepaiso
Kitų metų biudžetas dar bus deficitinis, tačiau 2009 m.valstybės pajamas ir išlaidas žadama subalansuoti. Tačiau, kaip pastebi banko „DnB Nord“ analitikai, kitąmet planuojamos net ketvirtadaliu didesnės nacionalinio biudžeto pajamos rodo, kad Vyriausybė tikisi, jog ir 2008 m. infliacija išliks aukšta, o skolinimasis neslops.
„Pati Vyriausybė turi savo planų, savo variantų, ką reikėtų daryti. Tad tegu tik daro, o mes jai netrukdykim“, – sakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. Jis tikisi, kad „ nuo kitų metų balandžio infliacija atsistos į visai Europai įprastas vėžes. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo 7,6 proc. – didžiausia nuo 1997 m.
Stasys GUDAVIČIUS
