Vilniaus savivaldybė, siekdama šilumos gamyboje gamtines dujas pakeisti biokuru, ketina skelbti apie 700 mln. litų vertės investicijų konkursą.
Savivaldybė artimiausiu metu ketina parinkti konsultantą, kuris atliktų studiją ir įvertintų, kokiomis sąlygomis būtų galima pritraukti investuotoją.
Anot mero, perėjus prie biokuro šiluma vilniečiams kainuotų mažiau.
Bronius Cicėnas, buvęs „Vilniaus šilumos tinklų„ direktorius, sako, kad toks valdžios žingsnis - ne kas kita, kaip bandymas darsyk pamėginti pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį su bendrove „Dalkia„ . Esą kitų investuotojų tiesiog neatsiras.
Primename, kad ne per seniausiai Vilniaus miesto taryba trečiadienį nepratęsė sostinės šilumos ūkio nuomos sutarties su „Dalkia„, o konservatorius meras V. Navickas, prieštaraudamas oficialiai partijos pozicijai, balsavo „už“ sutarties pratęsimą. Mero pavyzdžiu pasekė ir dar du iš 10 TS-LKD frakcijai priklausančių Vilniaus miesto tarybos narių – Žibartas Jackūnas ir Vytas Miliauskas.
Niekas nesikeičia
„Balsas.lt„ primena: Gali keistis viskas: valdžios, koalicijos, merai, bet „Abonento“ atvesta verslo grupuotė savo mokestį nusiteikusi rinkti amžinai. „Abonentinis“ mokestis – atskira verslo rūšis.
Dar 49 metais prieš Kristaus gimimą, nepaklusęs Respublikos Senatui, Rubikono upeliuką pakeliui į Romą peržengė būsimasis imperatorius Julijus Cezaris. Jis suprato neturįs kelio atgal ir galiausiai, nors ir būdamas galingas, gavo galą.
Su „Rubicon group“ „obuoliauti“ kitados nuėjusi Lietuvos sostinės valdžia irgi neranda nei jėgų, nei idėjų, kaip atsikratyti vilniečiams apkartusios draugystės. Už tą draugystę reikia mokėti vis daugiau abonentinių mokesčių ir niekas nežino, kada tai baigsis.
Koncerno berniukai
Kas verčia Vilniaus tarybos narius balsuoti „už“ „Rubicon group“ įmonių koncernui (dabar persivadinusiam į ICOR) palankius sprendimus, galime tik spėlioti. Tačiau 2004-aisiais į dienos šviesą buvo ištraukta „Rubikono“ juodoji buhalterija, kuri šiek tiek praskleidė paslapties šydą. Su įtakingos įmonės vadovu Andriumi Janukoniu pasirodė esą susieti ne vienas socialdemokratų, Liberalų ir centro sąjungos ir Naujosios sąjungos partijų politikų.
Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas jau viešai vadinamas „Rubikono“ atstovu.
Prieš šešerius metus Seimo antikorupcijos komisijoje skambėjo ir kitos, dabar jau nepelnytai užmirštos politikų pavardės.
Korupciniais ryšiais su „Rubicon group“ įtarti dabartinis Liberalų sąjūdžio vedlys Eligijus Masiulis, Liberalų ir centro sąjungos nariai Klemensas Rimšelis ir dabartinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, aktyvūs socialdemokratų partijos veikėjai Vytenis Andriukaitis ir Juozas Olekas, Tėvynės sąjungai priklausantis Arvydas Vidžiūnas, Artūro Paulausko socialliberalams priklausantis Vytautas Kvietkauskas.
Tvirti „Rubicon group“ ryšiai su politinėmis partijomis, regis, nenutrūkę iki šiol. Veikiama per tas pačias politines jėgas: Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), Socialdemokratų partiją ir liberalcentristus – valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste branduolį sudarančias partijas.
Viskas pasisuko atvirkščiai
Premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Andrius Kubilius tūkstantį ir vieną kartą kartojo, jog iki jo energetikai valdė valstybę, o dabar viskas būsią atvirkščiai – valstybė ims ir pradės valdyti energetiką. Pasakė ir prašom: įkūrė Energetikos ministeriją. Teiginį, kad ji nekainavo nė lito, palikime nuošalėje. O kaipgi ten dėl to visiško valdymo?
Vilnius peržengė savąjį Rubikoną 2001 metų gegužę, kai Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) buvo 15 metų laikotarpiui išnuomoti Prancūzijos kompanijai „Dalkia“. Sostinės meras, liberalas, o vėliau ir liberalcentristas Artūras Zuokas tąkart aiškino, kad prancūzai investuos 600 milijonų litų ir VŠT liks valstybei, kurių neištiks graudus Kauno šilumos ūkio likimas – neateis rusiškasis „Gazprom“.
Metai bėgo, ir „Gazprom“ tikrai nepasirodė. Vietoj jo atėjo ne 600 milijonų litų prancūziškų investicijų, o „Rubicon group“. Sausį ši bendrovė persivadino ICOR ir persidalijo akcijas.
Teisininkus šie verteivos turi gerus. Vos tik pradėjus mėginti riboti apetitą bet kurioje srityje, išlenda naujas, kur nors sutartyje įkištas teisinis kabliukas. Politikai, mėginantys ginčytis ir ko nors reikalauti, greitai pasijunta lyg kompetencijos nesužalotais mulkiais. Tik prabėgus keleriems metams paaiškėjo, kad nuo rusų Vilnių neva saugo ne „Dalkia“, o tik jos antrinė bendrovė „Vilniaus energija“, kuri tapo tapo „Rubicon group„ nuosavybe.
Nėra jokios kontrolės
Ilgametis kovotojas su „Rubikcon group“ verslo modeliu Seimo narys Kęstutis Masiulis šiandien dėsto tuos pačius pagraudenimus, kurie kol kas į dangų neina.
„Jie iš pat pradžių ėjo į rinką taip, kad valdytų visą sektorių. Viskas buvo puikiai suplanuota. Komunalinių paslaugų sektorius visame pasaulyje yra labai jautrus politiškai, nes politikai mėgina jį kontroliuoti. Tam, kad šią kontrolę apeitų, jie („Rubicon group“ – red. past.) sukūrė visą tariamą margumyną. Šilumą tiekia viena įmonė, kurą degina kita, jį tiekia dar trečia ir t. t.
Savivaldybė arba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pamėgina reguliuoti kainas? Puiku. Pastarosios vis tiek nustatomos pagal savikainą. O niekas juk nepareguliuos, už kiek deginti medį arba traškučius, o jei reikia, tai ir šiukšles, už kiek parduoti energiją? Tai ir rodomi skaičiai bei sąmatos, kaip brangiai ir nuostolingai viskas pirkta. Nesvarbu, kad pirkta beveik iš savęs pačių“, − kalbėjo K. Masiulis.
Muzika groja ta pati
A. Zuokas dėl glaudžių santykių su „Rubicon group“ galutinai susietas su juodojoje šios įmonės buhalterijoje minimu padaru – vadinamuoju „Abonentu“. Jį kritikavę politikai nuolat žadėjo, kad „abonenintinių“ rinkliavų ir neskaidrumo nebeliks. Žadėjo, kol neatsidurdavo valdžioje.
Jau 2008 metų balandį, patys būdami valdžioje, partijos Tvarka ir teisingumas lyderiai Rolandas Paksas ir Juozas Imbrasas iš esmės viešai pripažindavo, kad „Rubicon Group“ yra „tokie pat verslininkai“, kaip ir visi kiti, o visi iki vieno šių verslininkų pradėti projektai, kuriuos partija kritikavo, tęsiami ir be A. Zuoko. Dabartinė koalicija – iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, dviejų rūšių liberalų ir socialdemokratų – šoka tą patį šokį.
Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus taryboje Arūnas Štaras žiniasklaidoje jau piktinosi: „Iš kur atsiranda rubikonai, ikorai ir t. t.? Atsiranda iš kažkokių papildomų valdymo sutarčių ir panašiai.
Anksčiau dar buvo „Dalkia“ atstovas „Sacreste“, tačiau dabar ir jo neliko, o visus reikalus tvarko Linas Samuolis, vienas iš keturių likusių ICOR (buvusios „Rubicon group“, kuri pakeitusi vardą mano, kad susigrąžins gerą reputaciją) bendrasavininkų. Tai, kad „Vilniaus energijos“ generalinio rangovo konkursą laimėjo kita rubikoninė antrinė įmonė „City servise“, manau, daug ką pasako. Paradoksas, kad savivaldybės įmonė VŠT išsilaiko tik iš „Vilniaus energijos“ skiriamų lėšų. Taip yra sukonstruota sutartis“
