„Greitų sprendimų nebus. Tas nutarimas grąžintas Sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti“, – šią savaitę per Seimo Sveikatos reikalų posėdį sakė ji.
Ministerija buvo parengusi ir teikė Vyriausybei nutarimo projektą, kad nuo rugpjūčio 1-osios institutą iš biudžetinės įstaigos pertvarkius į viešąją būtų pakeisti ir jos dalininkai.
Pagal teiktą projektą, Nacionalinio vėžio instituto dalininkės teises ir pareigas turėjo perimti Sveikatos apsaugos ministerija. Numatyta, kad jo dalininku galėtų tapti ir Vilniaus universitetas.
Dabar Vėžio instituto dalininkėmis yra Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir premjero patarėja Ž. Gudlevičienė per komiteto posėdį teigė, kad dėl dabartinio instituto valdymo nukenčia onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, mat svarbiausiu prioritetu įstaiga laiko mokslo tyrimus. Tuo metu realiai ją išlaiko Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
„Pagal įstatymą, tai yra mokslo įstaiga. Tokiu atveju Sveikatos apsaugos ministerija yra kaip kažkoks priedas, finansuojantis visą tą įstaigą, nes 95 proc. finansavimo eina iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tik 5 proc. – iš mokslo“, – sakė D. Jankauskienė.
„Tie, kas didžiausią dalį finansuoja, neturi jokios įtakos šio instituto valdymui, nes valdo Mokslo taryba, kurioje SAM turi vieną atstovą“, – aiškino ji.
Ž. Gudlevičienės teigimu, Nacionalinis vėžio institutas iš mokslo institucijos turėtų tapti gydymo įstaiga, kur svarbiausia – paciento interesai, onkologinių ligų prevencija, diagnostika ir gydymas.
„Mokslo klausimas niekur nedingtų, jei Nacionalinis vėžio institutas taptų asmens sveikatos priežiūros įstaiga su mokslo kryptimi“, – sakė ji.
Pasak patarėjos, dabar pasigendama mokslo rezultatų diegimo į praktiką, matyti, kad instituto veikla labiau krypsta į fundamentinius tyrimus, o ne į taikomuosius.
„Aiškiai matyti, kad nuo 2014 metų, kai buvo priimtas Nacionalinio vėžio instituto įstatymas, jog tai yra mokslo įstaiga, labai mažėja suteikiamų tiek stacionarių, tiek ambulatorinių paslaugų, pacientų mažėja“, – teigė ji.
„Pirmoje vietoje turi atsidurti pacientas su mokslo perspektyvomis šioje įstaigoje“, – pabrėžė Ž. Gudlevičienė.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vėžio instituto Mokslo taryba, jo vadovybė, darbuotojai ir kai kurios pacientų organizacijos nepritaria sumanymui keisti šios įstaigos dalininkus.
„Jeigu būtų priimtas dabar pasiūlytas nutarimo projektas, būtų sunaikintas vienas iš valstybinių mokslinių tyrimo institutų, nes netektų finansavimo, dalis darbuotojų liktų be darbo vietos“, – tvirtino Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) direktorė Neringa Čiakienė siūlymą keisti Vėžio instituto steigėjus vadino nepasvertu, nesavalaikiu.
„Matome rizikas, kad keisis ir suteikiamų paslaugų kokybė, ir kad pacientams nebus laiku suteikiamas gydymas, tai pablogins sveikatos rodiklius, kurie ir šiuo metu pandemijos kontekste yra pablogėję“, – sakė ji.
N. Čiakienės teigimu, iš Nacionalinio vėžio instituto „padarius eilinę ligoninę“, labai sumažės jos mokslinis potencialas.
„Europiniai ir kiti tyrimai rodo, kad onkologinę pažangą ir paslaugų prieinamumo pažangą skatina būtent mokslo ir gydymo apjungimas“, – akcentavo ji.
Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Regina Jarošienė tvirtino, jog dabartinė situacija kelia didžiulę įtampą darbuotojams, ji turi įtakos ir ligoniams.
„Bet kokia reorganizacija gresia atleidimo lapeliais“, – teigė ji.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas atkreipė dėmesį, kad visos vyriausybės bandė vienaip ar kitaip pertvarkyti Nacionalinį vėžio institutą, tačiau tai vis sukeldavo daug įtampų, priešpriešos.
Jis pasidžiaugė, kad šįkart žadama neskubėti priimti sprendimo, prieš bus išklausyti visas puses ir išdiskutuoti argumentus.
Komiteto vadovas kaip teigiamą dalyką įvertino ir tai, jog nebekalbama apie Vėžio instituto prijungimą prie Santaros klinikų.
Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės.
2014 metais Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įkurtas Nacionalinis vėžio institutas, steigėjo funkcijas tuomet pavesta vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.
