Opapa! Super! Čia tai bent! Taip sureagavau į vienos televizijos reportažą, kai grįžęs iš darbo atsainiai įjungiau televizorių, ir žmogus iš žydrojo ekrano pranešė, kad valdžia jau planuoja panaikinti bet kokias lengvatas mažosioms bendrijoms. Tai naujos teisinės formos įmonė, Lietuvoje įteisinta tik pernai. Dėl palankių steigimo, investavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo sąlygų pradedantieji verslininkai nuo 2012 metų rugsėjo 1 dienos gausiau steigė šias mažąsias bendrijas bei tikėjosi ne tik sukurti verslą sau, bet galbūt ir išmaitinti šeimą, kurioje darbo neturi sutuoktinis.
Dvi planetos
Nuo 2012 metų rugsėjo 1-osios tokių įmonių įsteigta beveik 3 500. Vadinasi, mažiausiai tiek žmonių panoro tapti darbdaviais patys sau ir pamėginti išgyventi sudėtingame verslo pasaulyje.
Tačiau verslo pavasaris pagal žmones ir verslo pavasaris pagal valdžią yra du skirtingi dalykai. Du skirtingi suvokimo matmenys. Dvi skirtingos planetos. Gal todėl prie televizoriaus ekrano riebiai nusikeikiau, kai tame pat reportaže Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovė Asta Aranauskiene aiškino, esą papildomais mokesčiais verslininkai netgi patenkinti! Jie neva skambina į ministeriją ir prašo, kad jiems būtų užkrauta papildoma mokestinė našta. Tiesą sakant, seniai negirdėjau tokios nesąmonės.
Reikalas tas, kad Vyriausybė ruošia įstatymo projektą, pagal kurį mažųjų bendrijų steigėjai privalės mokėti ir „Sodros“ mokestį. Taip per metus jie praras apie 4 000 litų. Ir visai nesvarbu, kad tie verslininkai galbūt dirba kur nors kitur ir tuos mokesčius „Sodrai“ jau moka. Juk plačiai išreklamuotos mažiosios bendrijos, jei gerai prisimenu, buvo įteisintos, kad paskatintų Lietuvos piliečius imtis nuosavo verslo. Žmonės atsiliepė į šį valdžios kvietimą. Per pirmas dvi savaites buvo įsteigta tik 19 įmonių, dabar jų jau yra keli tūkstančiai ir, tikėtina, ši sparti mažųjų bendrijų steigimo tendencija būtų išlikusi dar kelerius metus. Bet ne! Vieną rytą nubudusiam premjerui Algirdui Butkevičiui susišvietė, kad piliečiams pernelyg gera gyventi, o teisus tas, kas turi daugiau teisių. Todėl Finansų ministerijos ir SADM klerkai greitomis pateikė pasiūlymą, kaip reikėtų atimti iš ubago lazdą. Atimti teisėtai. Kam jam ji?! Tegul dalį surinktų varganų pinigų atiduoda „Sodrai“.
Pati kiša sau į ratus pagalius
Suskaičiuokime, kiek realiai gautų „Sodra“ iš smulkiųjų verslininkų. Maždaug 20 mln. litų per metus. Ką tai reiškia 10 mlrd. litų skylei „Sodros“ biudžete ir papildomam 1,2 mlrd. litų „Sodros“ biudžeto deficitui 2014-aisiais? Kiek sumažėtų šis deficitas? Ogi 0,17 proc.! Kitaip tariant, net iš dalies „Sodros“ problemos nebus išspręstos. Pagalvokite, kokį signalą dabar pasiuntė mums valdžia. Kad ja pasitikėti negalima. Kad ji tėra eilinė gatvės aferistė, iš pradžių užkalbanti dantis pažadais, rodydama mums įvairias kortas, bet vėliau atimanti viską, ką tik turite.
Net neabejoju, kad dėl mokesčių dalis žmonių, planavusių įsteigti mažąją bendriją (tai galima padaryti per parą, tačiau išregistruoti daug sunkiau), kuriam laikui susilaikys nuo tokio sprendimo, o jau įsisteigusieji ir vos krutantieji, suskubs jas išregistruoti.
Simboliška, bet idėja papildomai apmokestinti mažąsias bendrijas nuskambėjo beveik tuo pat metu, kai Pasaulio bankas paskelbė kasmetinį verslo palankumo reitingą („Doing business“). Jame Lietuva iš pernai buvusios 27 vietos pakilo į gana aukštą 17-ąją poziciją tarp 189 valstybių. Tai, pripažinkime, ne socialdemokrato A. Butkevičiaus, o konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus buvusios Vyriausybės nuopelnas. Net su visais savo trūkumais, klaikiu energetikos ministru Arvydu Sekmoku, interesus supainiojusiu Dainiumi Kreiviu ir kitais klapčiukais, A. Kubilius sugebėjo mūsų šalį šiame reitinge kilstelti tiek, kad išties turime kuo didžiuotis. Jei labiau pasistengtume apsaugoti investuotojus (68 vieta), Lietuva pretenduotų net į pasaulinį dešimtuką! Dabar belieka tikėtis, kad socialdemokratų koalicijos partneriai Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ sugebės įtikinti premjerą atsisakyti vieno kvailiausių savo sprendimų. Duokite smulkiajam verslui pirma atsigauti, bent 5 metus nekeisdami mažosioms bendrijoms jokių sąlygų, ir tik tuomet kalbėkite apie papildomą apmokestinimą, atsižvelgdami į nedarbą, ekonomikos augimą ir kitus ekonomikos bei socialinius rodiklius.
Gediminas Stanišauskas
