Gediminas Stanišauskas
Progresinių mokesčių nebus, nes pasak ekonomistų, Lietuvos mokesčių sistema jau seniai yra progresinė.
Prieš Seimo rinkimus žadėję rinkėjams progresinius mokesčius, Vyriausybei diriguojantys socialdemokratai jau neria į krūmus. Mokesčių reformos nebus. Vyriausybė iki šiol taip pat nežino, kaip įgyvendins Konstitucinio Teismo nutarimą.
Mokesčių sistemos nereformuos
Prieš 2012 m. Seimo rinkimus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius rinkėjams teigė, kad socialdemokratai, jei laimės rinkimus, mėnesio pajamas iki 8 000 Lt siūlys apmokestinti 20 proc. pajamų mokesčių tarifu, o pajamas, viršijančias šį dydį, – 35 proc. tarifu. Pajamos iki 1 200 Lt, kaip tada žadėjo A.Butkevičius, turėtų būti apmokestintos 5 proc. tarifu.Tačiau šiemet birželį A.Butkevičius nuomonę pakeitė: esą plačiai taikyti progresinius mokesčius Lietuvoje nėra galimybių. Pasak jo, žmonės gauna per mažus atlyginimus, todėl įvedus tokią mokesčių sistemą, būtų prarasta dalis biudžeto pajamų. Ši veidmainystė neliko nepastebėta net pačių socialdemokratų.
„Tokiam nuomonės pasikeitimui, manau, įtakos turėjo kai kurių socialdemokratų, dirbančių Finansų ministerijoje, pozicija. Aš pasisakau už progresinius mokesčius“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. Finansų ministerijai vadovauja LSDP deleguotas ministras Rimantas Šadžius.
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas siekia 15 proc. ir taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis – kuo pajamos didesnės, tuo daugiau mokesčių gyventojas sumoka. Bet ši mokestinė sistema neprilygsta tam, ką piliečiams žadėjo rinkimus laimėję socialdemokratai.
Turtingiesiems didesnė našta?
Parlamentaras A.Sysas įsitikinęs, kad socialdemokratai neturėtų nusigręžti nuo rinkėjų. „Negalima apgaudinėti rinkėjų, nes jie prisimena, ką mes šnekame, – sakė A.Sysas. – Žmonės tikrai prisimins, jei tų pažadų neištesėsime.“ Anksčiau, pasak jo, kai valstybės biudžetą ruošė konservatoriai, nebuvo galimybės ką nors pakeisti, bet dabar, kai Vyriausybei vadovauja socialdemokratai, kliūčių įvesti progresinius mokesčius nėra. Politikas pabrėžė, kad dabar susiklostė ypač palankios aplinkybės įvesti progresinius mokesčius.
„Konstitucinis Teismas (KT) liepos 1 d. nurodė, kad būtina grąžinti 2009 m. nurėžtus atlyginimus valstybės tarnautojams, teisėjams ir politikams, todėl, mano paskaičiavimais, spalio mėnesį jau susidarys 1,2 milijardo Lt skola. Tik progresiniai mokesčiai galėtų kompensuoti šiuos praradimus“, – teigė A.Sysas. Vyriausybė privalo iki spalio 1 d. pateikti siūlymų, kaip įgyvendins šį KT nutarimą. „Vyriausybė problemą turi spręsti ne vargingesnių, o turtingesnių žmonių sąskaita, todėl progresiniai mokesčiai – vienintelė gera išeitis“, – sakė A.Sysas. Iki 4 tūkst. Lt per mėnesį Lietuvoje uždirba beveik 1 mln. žmonių, arba apie 91 proc. visų dirbančiųjų. Jų vidutinė alga – 1 647 Lt. Nuo 4 tūkst. iki 10 tūkst. Lt uždirba apie 86 tūkst. žmonių, arba maždaug 8 proc. Jų vidutinis darbo užmokestis – 5 589 Lt. Per 10 tūkst. Lt gauna 9,5 tūkst. asmenų, o jų vidutinė alga yra 17,8 tūkst. Lt. Politiko užregistruotame projekte siūloma, kad iki 4 tūkst. Lt uždirbantiems asmenims būtų paliktas 15 proc. GPM tarifas. Antroji grupė būtų apmokestinta 25 proc. GPM tarifu, o turtingiausioji – 40 proc. Tokiu būdu, pasak A. Syso, nesunkiai pavyktų surinkti apie 1 mlrd. Lt.
Sugriaus planus
Premjerui A.Butkevičiui patarinėjantis finansų analitikas Stasys Jakeliūnas kategoriškai prieštarauja progresiniams mokesčiams. „Dar anksčiau suburta darbo grupė, vertinusi įvairius mokesčių pasiūlymus, pripažino, kad jau šiandien turime progresinių mokesčių sistemą, ypač „Sodroje“, todėl nebūtų efektyvu reformuoti mokesčių sistemą“, – aiškino S.Jakeliūnas. Jei politikai tai pamėgintų daryti, tai daugiausia uždirbantieji mėgintų alternatyvų ieškoti gretimose šalyse. „Jau dabar kai kurie asmenys taip ir daro – užsienyje, o ne Lietuvoje registruoja verslo subjektus, nes nėra patenkinti dabartiniais mokesčiais“, – sakė S.Jakeliūnas.
Vien todėl premjero patarėjas ragina valdžią surinkti dabartinius mokesčius, o tik tada kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą. „Progresiniai mokesčiai problemos, susijusios su KT sprendimu, neišspręstų. Jau pats sprendimas, mano nuomone, prasilenkia su etika, kai patys teisėjai pasisako už savo algų atkūrimą“, – įsitikinęs premjero patarėjas. Jis ragina grąžinti nurėžtas lėšas tik tada, kai valstybė išgalės tai padaryti, turėdama perteklinį biudžetą. „Be to, beatodairiškas siekis sugrąžinti nurėžtas algas sukels realią grėsmę ir planams įvesti eurą“, – neabejojo S.Jakeliūnas.
Oponentus kaltina populizmu
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma pirmiausia kritikuoja ideologinę socialdemokratų išdavystę. „Socialdemokratai visada kalbėjo, kad neva rūpinsis mažiausias pajamas gaunančiais piliečiais, bet įvedus progresinius mokesčius didelių papildomų sumų į biudžetą yra sunku tikėtis“, – tikino J.Razma. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, progresinius mokesčių reikėtų taikyti nuo kuo mažesnių pajamų. „Deja, socialdemokratų kažkada deklaruoti progresiniai mokesčiai dabar paliestų tik labai nedidelę dalį žmonių, gaunančių dideles pajamas“, – svarstė J.Ramza.
Jis taip pat nuogąstauja, kad progresyvi mokesčių sistema apskritai gali atbaidyti didelius atlyginimus gaunančius specialistus. „Jei informacinių technologijų įmonės persikraustys į Estiją arba kitas šalis, mes apskritai neturėsime net ką apmokestinti“, – sakė J.Razma. Politikas pridūrė, niekada netikėjęs, kad socialdemokratai Lietuvoje įves progresinius mokesčius, nes, pasak jo, tai tebuvo deklaracija rinkėjams. „Lietuvos socialdemokratų partijoje yra, ko gero, daugiausia milijonierių, todėl realiai tai yra liberalų partijos atmaina“, – įsitikinęs J.Razma.
Siūlo dar didinti PVM
TS-LKD frakcijos parlamentaras J.Razma teigė, kad, užuot kalbėjusi apie progresinius mokesčius, valdžia turėtų bent jau 1 proc. didinti PVM tarifą. „Tada bent biudžetas gautų realių pajamų, nes PVM sumokamas nuo vartojimo. Taigi, čia ir būtų tam tikras progresyvumas, kai tas, kuris vartoja daugiau, perka daugiau, jis ir sumoka daugiau“, – įsitikinęs J.Razma. 2008 m. pabaigoje konservatorių Vyriausybė PVM tarifą padidino nuo 18 iki 21 proc. Seimo vicepirmininkas A.Sysas su J.Razmos siūlymu nesutinka, nes, jo žodžiais, „Lietuva ir taip gyvena su didžiausiu PVM Europoje“. „Norime tą naštą išdalyti visiems, o ne užkrauti turtingiesiems. Šis kelias klaidingiausias“, – sakė A.Sysas.
Premjero patarėjas S.Jakeliūnas taip pat mano, jog PVM didinimas, ypač turint galvoje, kad prieš kelerius metus jis buvo padidintas 3 proc., būtų dar didesnės naštos uždėjimas visiems gyventojams. „Atvirkščiai, tiems kurie mažai uždirba, mokestinė našta tik padidėtų“, – įsitikinęs finansų analitikas S.Jakeliūnas
