Vakar premjeras Andrius Kubilius surengė Vyriausybės pasitarimą, kuriame bandė išsiaiškinti priežastis, kodėl benzino kainos Lietuvoje pakilo iki neįsivaizduojamų aukštumų.
Daugelyje degalinių populiariausio A95 markės benzino kaina vakar buvo pakilusi iki rekordinės 4,23 lito už litrą aukštumos. Iki tol panaši kaina šalies degalinėse buvo 2008-ųjų viduryje, kai pasaulinėse rinkose nafta kainavo 160-170 JAV dolerių už barelį. Dabar Londono biržoje juoduoju auksu vadinamos žaliavos kaina svyruoja tarp 83 ir 84 JAV dolerių, tačiau benzino kaina, kaip galima įtarti, mūsų šalyje netrukus pasieks naują rekordą.
Maža to, ji yra gerokai didesnė nei kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Vakar maždaug valandą posėdžiavę Vyriausybės nariai visa tai pripažino, tačiau kartu bejėgiškai pakėlė rankas. Premjeras A.Kubilius pareiškė, kad jo vadovaujamas kabinetas savo sprendimais didmeninį benzino tarifą galėtų numušti tik 7 centais už litrą, tačiau galutinei degalų kainai tai vargu ar turėtų didelės įtakos.
Apkaltino Lenkijos koncerną
Prieš kurį laiką Vyriausybei pavaldi Konkurencijos tarnyba inicijavo tyrimą, ar degalinių tinklai nėra sudarę kartelinio susitarimo, leidžiančio nemotyvuotai pakelti kainas. Kokie jo rezultatai? Valstybė nuolat didino degalų akcizus, jie jau sudaro daugiau nei pusę kuro tarifo. Ar tai gali turėti įtakos nerealiai didelei galutinei benzino kainai? Šie klausimai vienaip ar kitaip yra susiję su Vyriausybe, todėl iš pradžių premjeras A.Kubilius pasistengė juos delikačiai nutylėti.
Tačiau surasti atpirkimo ožį netruko. "Kas pas mus pardavinėja didmeniniais kiekiais degalus? Čia, galiu pasakyti, padėtis Lietuvoje gana smarkiai skiriasi nuo Latvijos ir Estijos. Mūsų šalyje nuo 80 iki 90 proc. didmeninės prekybos rinkos užima įmonės "Orlen Lietuva" produkcija. Latvijoje jos rasi nuo 57 proc. iki septyniasdešimt kelių procentų, Estijoje - iki 70 proc. Nesant pakankamos konkurencijos, be abejo, didmeninėje prekyboje esantis monopolininkas gali ta teise šiek tiek papildomai naudotis", - dėstė A.Kubilius.
Į savo daržą - tik akmenėlis
Kita vertus, anot jo, kištis į privačios lenkų bendrovės kainodaros politiką mūsų Vyriausybė negali.
"Galime tik mėginti padidinti konkurenciją didmeninėje degalų rinkoje", - sakė premjeras. Ir metė mažą akmenėlį į savo daržą: "Galimybes turėti daugiau didmenininkų, užsiimančių Lietuvos rinkoje prekyba degalais, šiek tiek varžo vadinamosios degalų rezervo saugojimo taisyklės. Mes manome, kad tas taisykles būtų verta šiek tiek neatidėliojant peržiūrėti. Tai yra leidžiant didesnius kiekius saugoti kitose Europos Sąjungos šalyse, ten, kur didesnės kompanijos, tokios kaip "Statoil", turi didesnių galimybių saugoti degalus. Nes degalų saugojimo Lietuvoje taisyklės kaip tik apriboja kitoms, ne "Orlen Lietuva" kompanijai, įsivežti ir konkurencingai dalyvauti rinkoje", - dėstė Vyriausybės vadovas.
A.Kubilius atmetė prielaidą, esą degalinės gali būti tarpusavyje sudariusios kartelinį susitarimą ir dirbtinai pakėlusios kainas.
Jis neigė ir tai, kad benzino kainai įtakos gali turėti didesni nei kaimynėse šalyse akcizai. "Galiu pasakyti, kad Lietuva pagal dyzelino akcizą tarp 27 ES valstybių yra 26 vietoje, pagal benzino - 21 vietoje. Mūsų šalis tikrai nėra akcizų lyderė", - tvirtino A.Kubilius.
Premjero vizija - utopinė?
Anot premjero, didelės benzino kainos tik tuomet nustotų jaudinti šalies piliečius, jei jie visi pradėtų naudotis elektromobiliais.
Transporto eksperto profesoriaus Vlado Algimanto Ambrazevičiaus tvirtinimu, premjero mintis panaši į utopiją. "Paprasčiausiai mums nebus iš kur gauti tiek energijos, kad ja galėtų būti maitinami du milijonai automobilių. Mano skaičiavimu, tam neužtektų netgi galingiausios pasaulyje Ignalinos atominės elektrinės, kurios šiandien jau nebeturime", - tvirtino profesorius.
