Premjeras Gediminas Kirkilas pedagogų atlyginimus siūlo kelti šiais metais du kartus - 10 proc. nuo gegužės ir dar 11 proc. nuo rugsėjo.
Tokį pasiūlymą G.Kirkilas išsakė pirmadienį susitikęs su mokytojų algų kėlimo klausimus svarstančios Seimo darbo grupės vadovu Virginijumi Domarku. Toks mokytojų algų kėlimas biudžetui papildomai kainuotų apie 146 mln. litų.
Tuo tarpu valdančiosios liberalcentristų frakcijos narys Algis Čaplikas plaka opoziciją, esą stabdančią sprendimus, turinčius pradėti pedagogų atlyginimų didinimo procesą. Seimo vicepirmininko A.Čapliko pranešime spaudai opozicija kaltinama mokytojų atlyginimus "didinanti" tik pažadais, realiai šį procesą nukeliant į ateitį.
Jo teigimu, dėl opozicinių partijų pasipriešinimo Seime nebuvo pritarta valdančiųjų pasiūlytam ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams projektui, o vėliau sudarytoje darbo grupėje nepavyko susitarti dėl to, kad pedagogų algos nuo gegužės būtų didinamos 10 proc. ir dar tiek pat nuo rugsėjo.
Seimo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta sudėlioti į vieną tris skirtingus mokytojų atlyginimų kėlimo scenarijus, praėjusią savaitę nusprendė, jog galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Vyriausybė.
Iš visų Seimo frakcijų narių sudaryta darbo grupė aptarė konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios daugumos pateiktus projektus ir suformulavo 4 pasiūlymus dėl pedagogų reikalavimų dalinio patenkinimo, kurie bus pateikti Vyriausybei.
Pasak V.Domarko, pirmasis siūlymas numato pedagogų algas kelti po 10 proc. nuo gegužės 1 dienos ir nuo rugsėjo 1 dienos, antrasis - algas didinti 20 proc. nuo gegužės 1 dienos, trečiasis - mokytojų atlyginimus 20 proc. didinti nuo birželio 1 dienos. Seimo nariai taip pat paliko Vyriausybei pačiai pateikti jai priimtiniausią variantą.
Vyriausybei priėmus sprendimą, Seimas toliau rengs nutarimą dėl pedagogų atlyginimų kėlimo programos.
Anot V.Domarko, darbo grupė Vyriausybei taip pat pasiūlė ieškoti tokių programos finansavimo šaltinių, kurie nereikalautų biudžeto peržiūros
Pastaruoju metu mokytojų darbo užmokesčio dydžio klausimas tapo vienu aštriausių politinėje darbotvarkėje ir supriešino mokytojus, politikus bei mokinius.
Nuosaikioji Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) dalis, vadovaujama Rūtos Osipavičiūtės, su ministrų kabinetu pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma, jog nuo 2011 metų pradžios vidutinė mokytojo alga neatskaičius mokesčių viršys 4 tūkst. litų.
Daugelis opozicinių partijų ilgalaikės atlyginimų kėlimo strategijos 2009-2011 metams pasirašymą įvertino kaip išsisukinėjimą ir naštos užkrovimą ateinančioms vyriausybėms.
Profsąjungos dalis, vedama Alekso Bružo, nuo kovo 3-iosios rengė neterminuotus streikus. Streikininkai reikalauja, jog atlyginimai dar šiais metais vidutiniškai didėtų ne 35 proc. (15 proc. nuo šių metų sausio ir 20 proc. nuo rugsėjo), kaip žada Vyriausybė, o 50 proc.
Kovo pabaigoje pedagogai nusprendė sustabdyti streikus, kol Seimo sudaryta darbo grupė tarsis, kurį iš trijų pedagogų algų kėlimo scenarijų verta imtis įgyvendinti, tačiau jei į jų reikalavimus nebus įsiklausyta, žadėjo vėl streikuoti.
