Iš praeities mokytis, nedaryti klaidų yra būtina. Bet naują uždavinį spręsti, vien tik taikant praeito sprendimo kelią ir metodus, stengiantis išvengti buvusių klaidų yra gana siauras mąstymas. Dabartiniu laiku uždavinys yra sudėtingesnis, ir pagrindinės klaidos gali būti, ir tikriausiai bus padarytos visai kitoje vietoje, ir visai kitomis aplinkybėmis , negu buvo ankščiau. O man dar kyla klausimas, ar praeityje iš viso buvo galima ką nors pakeisti, ir kokios tai klaidos? Ir labai neaiški dabartinės Rusijos grėsmė -nauja "okupacija "ar kas ? O gal ta "grėsmė" tarnauja vakarų tikslams, ir jie nebūtinai naudingi Lietuvai.
Viskas aišku Dievui arba idiotui, todėl žmogus, kuriam viskas aišku, labiau panašus į idiotą.

Vadink jei patinka priklausomybe nuo okupacijos,o as tai vadinsiu pasimokymu is praeities ir klaidu nekartojimu.
Issilaisvinti nuo Rusijos gresmes ar skaudzios praeities pilnai dabar negalime,nes Rusijos gresme yra aktuali siuo metu. Reikia imtis priemoniu,o ne uzsimirsti,sleptis nuo tiesos.

Pačio mintys labai teisingos: taip ir buvo daroma okupacijos laiku. Dar tas tinka rezervatams, prievartinėms auklėjimo įstaigoms, psichiatrinėms ligoninėms ... Laisvei tas netinka.Todėl aš tą ir vadinu sąmonės priklausomybe nuo okupacijos , ar okupacijos palikimu.

Tu maisai savokas ir prasmes ir todel nesamone parasei.
1. Is istorijos mokomasi kaip gyventi dabar,o ne ji pamirstama,kaip kad siulai.
2. Butina pasalinti ir tuos vaizdinius,skulpturas,o i ju vieta pastatyti tu,kurie kure musu valstybe,o ne ja zemino ir okupavo. O tu kareiviu skulpturoms vieta yra tik kapinese ir spec parkuose su lentelemis paaiskinimais vaikams kas ir is kur buvo tie ir anie.

Jeigu sovietiniai simboliai, paminklai ir skulptūros kam nors trukdo, tai to žmogaus ar valstybės sąmonė dar nėra laisva nuo okupacijos. Sunkiausia tas "skulptūras" iškelti iš savo galvos. Jeigu Baltijos šalių kelyje į ES durys yra su slenksčiu (okupacijos palikimas), tai tą slenkstį reikia peržengti, o ne spardyti kaip užsispyrusiems asilams. Sovietinės skulptūros gali būti vertingos, be to jos labai įdomus praeities palikimas. Išorinių simbolių pašalinimas aišku padeda užmiršti praeities nuoskaudas, bet iš kitos pusės, neapykanta praeities simboliams rodo , kad dar tos šalys negyvena dabartyje. Praeities nepakeisi, istorijos praeitą temą reikia užversti ir mokytis naują.
Todėl kyla klausimas : gal tų šalių neaiški dabartis ir ateitis, gal sunkiai sekasi kurti savo gyvenimą? Gal taip galima paaiškinti didžiulę neapykantą praeities simboliams? Juk kitaip galvojant, tas pyktis ant simbolių - tai tik bukumas.

Parūpo... nesavalaikis bezdžioniavimas.Tai gal viską su Žaliuoju tiltu į Nerį ir ...ir nusimovę kelnias perbrendam upę...Kai kam gražu,o mums lietuviška.A?

Lietuvos komunistai tur būt mieliau dar statytų tokias. Kirkilas gi gėlėmis pasitiko lakūną "netyčia" įskridusį į Lietuvos teritoriją.

nesuprantu tokiu buozgalviu! nesamone padare estai, tai butinai atsiras tokiu lietuviu, kurie pasistengs neatsilikti! - savo galva mastyti reikia, o ne tik ziureti i viena ar kita puse. Juk taip eidami galime priarteti iki lenku kaimietisko konservatyvizmo, is kurio jau visa europa juokiasi: abortu naikinimas, popieziaus pardavinejimas kioskeliose, mirties bausmes atgaivinimas, raganu-komunistu medziokle... Tikiuosi Lietuvoje atsiras dar savo galva turinciu (ir ja naudoti galinciu!) politiku...

Kam čia prispyrė tas skulptūras nukelt būtent dabar, po įvykių Estijoje? Juk tai būtų kaip provokacija, kam to reikia? Ar mažai turime problemų?

Gal jam, po velniu, reikia referendumo!?