Pirmą kartą suskystinų dujų terminalo projektą įgyvendinančioje AB „Klaipėdos nafta“ penktadienį apsilankęs Premjeras Andrius Kubilius nekalba apie kompensacijas už dujų terminalo kaimynystę.
„Vakarų ekspreso„ paklaustas, kaip vertina naujojo Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žodžius, kad už suskystintų gamtinių dujų terminalo kaimynystę “miestui ir miestiečiams turi būti adekvačiai kompensuota", A. Kubilius nuo konkretaus atsakymo susilaikė.
„Klaipėdos naftos„ vadovai galėtų detaliau pasakyti. Aš manau, kad bus rasti tinkami sprendimai“, – teigė Premjeras.
Savo ruožtu AB „Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis tvirtino, kad susitikime su Premjeru dalyvavęs V. Grubliauskas buvo nusiteikęs pozityviai.
„Sutarėme, kad turime dirbti kartu – tiek uostas, tiek savivaldybė, tiek visos ministerijos. Uostas šiuo metu dirba ties Kiaulės Nugaros, kuri yra preliminari vieta įkurdinti plaukiojantį terminalą, bet tai dar turės patvirtinti išrinktas projekto konsultantas, įteisinimo klausimais", – sakė R. Masiulis.
Lietuva sieks pastatyti plaukiojantį maždaug 2 mlrd. kub. metrų dujų metinio pajėgumo terminalą, nes toks variantas esą yra greitesnis ir pigesnis. Preliminariais skaičiavimais, jis galėtų kainuoti apie 200–300 mln. eurų. Paprastai tokių laivų statyba trunka nuo 8 iki 13 mėnesių.
Premjeras pareiškė esąs įsitikinęs, kad realūs investiciniai darbai bus pradėti jau kitąmet ir šis projektas jau nebus stabdomas net pasikeitus valdžiai, kaip kad nutiko su jo pirmtakų iniciatyvomis.
Žinia, teisme nagrinėjama byla, kurioje trys buvę ir dabartiniai Ūkio ministerijos pareigūnai įtariami galėję piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas galimai protegavo milijonieriaus Bronislovo Lubio valdomą koncerną „Achema“ (ji šioje įmonėje turėjo 20 proc. akcijų). A. Kubiliaus Vyriausybė nusprendė suskystinų dujų terminalo projektą pavesti vykdyti Energetikos ministerijos valdomai AB „Klaipėdos nafta".
„Džiaugiuosi matydamas „Klaipėdos naftos“ sukurtą jauną energingą komandą, plėtojančia šį projektą. Planavimo stadija, mano manymu, eina gerai į priekį. Tikimės, kad jau kitais metais realūs investiciniai darbai bus pradėti įgyvendinti. Dabar pasirengimas šiam projektui yra visiškai kitokio lygmens nei buvo daroma iki šiol. 2014 metais jau turėtume turėti veikiantį saugų, modernų ir patikimą terminalą, sujungtą su magistraliniais dujotiekiais, kurie įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas iki to laiko turėtų būti išvaduoti iš monopolinių tiekėjų priklausomybės", – teigė A. Kubilius.
Anot jo, diskusijos dėl vieno terminalo Baltijos šalims gali užsitęsti ilgai, o Lietuva mano, kad reikia statyti greitai, jog būtų galima kuo greičiau išsivaduoti iš „Gazprom“ gniaužtų. O paskui toks terminalas jau gali būti naudojamas kaip regiono reikmėms.
„Visgi suskystintos dujos vis plačiau naudojamos kaip alternatyva. Jų kainos palankesnės nei mes dabar mokame už dujas „Gazprom“. Tad nereikia galvoti, kad ateityje čia bus tik vienintelis terminalas Baltijos šalims", – sakė ministras pirmininkas.
„Šiuo metu vyksta planavimo stadija. Samdomės konsultantus, jų pasiūlymus gausime kitą antradienį. Per mėnesį pasirinksime geriausią iš likusių šešių, pasirašyti sutartį ketiname dar po mėnesio. Jo užduotis bus mus konsultuoti iki pat terminalo paleidimo dėl gamtosauginių, planavimo, inžinerinių, finansavimo ir visų kitų darbų", – sakė R. Masiulis.
Pasak „Klaipėdos naftos„ suskystintų gamtinių dujų terminalo direktoriaus Rolando Zuko, šiuo metu jau pradedamos rengti studijos, reikalingos pradėti terminalo poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo darbus, vyksta inžinerinė žvalgyba, kur nutiesti dujotiekį, sujungiantį terminalą su magistraliniu dujotiekiu. Po kelių mėnesių planuojame turėti 7 darbuotojų komandą, kuri dirbs kartu su konsultantais“, – apie dabar vykdomus darbus sakė R. Zukas.
