Negalima įvardinti tikslios datos, kada magistralė „Via Baltica“ bus baigta, nes tai - nuolat modernizuojamas projektas, teigia Premjeras Andrius Kubilius.
„Tai toks projektas, kuris nuolat plečiasi ir nuolat yra įgyvendinami nauji darbų etapai. Pasakyti konkrečią datą, kada galėsime sakyti, kad “Via Baltica„ yra tokia, kad kitus 50 metų mes prie jos tobulinimo nebegrįšime, bijau, kad negaliu. Priklausomai nuo to, kiek bus ir daugės krovinių, ši svarbi transporto arterija nuolat bus modernizuojama ir gerinama“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė jis.
Paklaustas, kiek pasistūmėta modernizuojant magistralę, Ministras Pirmininkas atsakė, jog ji jau veikia, tačiau plėtros darbai nesustoja.
„Pati automagistralė veikia ir yra numatyta daugybė etapinių darbų, kaip ji toliau bus plėtojama. Matome ir pažangą mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Baltijos šalių susisiekimo su pagrindinėmis Europos rinkomis būklė gerėja, modernizuojasi“, - teigė jis.
Vyriausybė antradienį svarstys, ar magistralę „Via Baltica“ pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Premjero manymu, tai reikėtų padaryti.
„Šis sprendimas yra svarbus tam, kad galėtume šį svarbų strateginį projektą toliau sėkmingai vykdyti“, - pažymėjo jis.
ELTA primena, jog siūlymą suteikti ypatingos valstybinės svarbos statusą „Via Baltica“ ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektams pateikė Susisiekimo ministerija, planuojanti svarbių tarptautinių transporto kelių atnaujinimą.
„Išskirtinis statusas paspartintų darbus, nes greičiau vyktų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, būtų galima paprasčiau gauti šiems projektams reikalingų lėšų“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Šiaurės-Pietų kryptimi Lietuvos teritoriją kertanti magistralė „Via Baltica“ priklauso tarptautiniam transporto koridoriui. Ateityje ji turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Kelyje „Via Baltica“ numatoma atlikti daug rekonstrukcijos darbų: įrengti skirtingų lygių sankryžas, eismo saugos priemones, iki 2020 m. nutiesti dar dvi eismo juostas šalia dabartinio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai bei Ramygalos aplinkkelį, todėl ypatingos valstybinės svarbos statusas šiam projektui yra itin reikalingas sklandžiam darbui užtikrinti.
Tokį pat statusą siūloma suteikti ir Lietuvos teritorijoje esančiai Rytų-Vakarų transporto koridoriaus daliai, kurią sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūros kompleksas.
Rytų-Vakarų intermodalinio transporto koridorius jungia seniai susiformavusius Europos ir Azijos transporto mazgus ir tinklus. Pasak Susisiekimo ministerijos, nors Lietuvos teritorijoje yra tik nedidelė šio transporto koridoriaus dalis, ji turi ypatingą reikšmę tarpžemyniniams krovinių srautams, nes būtent Lietuvoje baigiasi sausumos ir prasideda jūrų kelias.
Užtikrinus kokybišką transporto infrastruktūrą Rytų-Vakarų kryptimi, per Klaipėdos uostą galima atverti naujus kelius tarp Azijos ir Europos gabenamiems kroviniams. Tai turėtų didelę įtaką šalies ekonomikos augimui bei konkurencingumui regioninėse ir pasaulinėse rinkose, teigiama Susisiekimo ministerijos pranešime.
Eltos korespondentė Diana Garmašaitė
