Premjeras Andrius Kubilius teigia apie galimą CŽV kalėjimų buvimą Lietuvoje žino tiek pat, kiek ir likusioji visuomenės dalis, ir į diskusijas apie tai leistis neketinantis.
"Tikrai nesiimu spėlioti ir spręsti. Man nėra tekę susidurti su tokia situacija ir būdamas Premjeru kokių nors panašių prašymų nesu gavęs. Manau, kad Seimo komitetas turi visas galimybes atlikti tyrimą (...) ir įvertinęs informaciją galės labai aiškiai atsakyti. O dabar spėlioti, ar buvo, ar nebuvo, ar vadovai žinojo, ar nežinojo, yra pakankamai spekuliatyvu", - sakė Vyriausybės vadovas ketvirtadienį "Žinių radijui".
Kaip ELTA jau rašė, imtis parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje yra nusprendęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nors dar rugsėjo pradžioje NSGK ir Užsienio reikalų komitetai nematė prasmės pradėti tokio tyrimo ir tiesiog paprašė Užsienio reikalų ministerijos (URM), kad ši dėl informacijos apie galimai Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus kreiptųsi į atitinkamas Jungtinių Valstijų (JAV) institucijas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia neturinti aiškaus atsakymo dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje. Tuo tarpu netiesioginių įtarimų šalies vadovė pripažino turinti ir pasiryžusi abejones išsklaidyti.
"Aiškaus atsakymo (dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje - ELTA) neturiu. Tuo metu buvau Briuselyje, kai tai galėjo būti. Netiesioginių įtarimų turiu ne tik aš, bet ir tarptautinė visuomenė. Keliaudama po užsienį girdėjau tik vieną klausimą, ne abejonę, ar jie buvo, o tik ką darysite", - antradienį per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.
Pasak Prezidentės, Vakarai neabejoja tuo, jog toks kalėjimas mūsų šalyje galėjo būti. Šiuo metu Lietuva turi imtis ryžtingų veiksmų ir "apsivalyti".
Informaciją apie galimai Lietuvoje veikusius CŽV kalėjimus pirmiausia paskelbė JAV žiniasklaidos kanalas "ABC News".
Šio kanalo žurnalistas Metju Koulas (Matthew Cole) sako rėmęsis keturiais šaltiniais, kurių jis įvardinti neketinąs, ir teigia, kad tuo visas procesas nesibaigs. Atsakydamas į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Anušausko laišką, M. Koulas minėjo, kad Europos Taryba artimiausiu metu įrašys Lietuvą į sąrašą šalių, kuriose buvo tokios įkalinimo įstaigos.
Trečiadienį ši JAV televizija pateikė detalesnę informaciją apie lėktuvų, kuriais į galimai Lietuvoje veikusį CŽV kalėjimą buvo gabenami kaliniai, skrydžius, jų numerius bei datas, kuomet, anot televizijos, kalinius iš Afganistano pervežinėję orlaiviai leidosi Vilniuje.
Anot "ABC News", Europos ir Amerikos skrydžių įrašai rodo, jog 2004 metų rugsėjį CŽV užsakyti lėktuvai skraidė iš Afganistano į Lietuvą. Televizijos turimais duomenimis, 2004 metų rugsėjo 20 dieną lėktuvas "Boeing", kurio numeris N88ZL, skrido tiesiogiai iš Bagramo oro bazės į Vilnių.
"Kelių buvusių CŽV pareigūnų teigimu, lėktuvu gabentas sulaikytasis teroristinės organizacijos "Al Qaeda" narys, kuris perkeltas iš vienos CŽV kalinimo įstaigos į kitą", - teigiama "ABC News" pranešime.
2005 metų liepą CŽV užsakomasis lėktuvas "Gulfstream IV", kurio numeris N63MU, skrido tiesiogiai iš Kabulo į Vilnių. "Keli buvę CŽV pareigūnai, dirbę su CŽV kalinių programa, patvirtino, jog skrydžių metu į Lietuvą buvo pergabenami kaliniai", - praneša "ABC News".
Anot JAV televizijos, Lietuvoje veikęs kalėjimas buvo uždarytas po to, kai 2005 metų lapkritį spaudoje pasirodė informacijos apie CŽV kalėjimus Lenkijoje ir Rumunijoje.
Rugpjūtį JAV žiniasklaida paskelbė, kad slaptas CŽV kalėjimas Lietuvoje veikė iki 2005-ųjų pabaigos.
Visi tuometiniai pareigūnai, įskaitant ir buvusį prezidentą Valdą Adamkų, šią informaciją neigia.
Šešėlis dėl CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje - viena iš priežasčių lemiančių Prezidentės apsisprendimą kol kas nepriimti Gvantanamo kalinio. "Kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų buvimo, aš tikrai nesutiksiu su tokio kalinio atsiradimu, nes tai būtų padidinta ir papildoma rizika Lietuvai tarptautinėje erdvėje", - yra sakiusi valstybės vadovė.
