Manau, kad Lietuvai metas atsisakyti tiesiogiai renkamo prezidento ir perleisti šią teisę rinkikų kolegijai. Tiesioginis prezidento išrinkimas gimdo liaudyje napamatuotus lūkesčius, palaiko "kietos rankos" ilgesį, kitaip sakant - palieka mus eurazinėje mentalinėje erdvėje, o to rusiškumo mumyse ir taip pakanka.
Ir istorinė patirtis su tais Lietuvos prezidentais - nekokia.
Smetona buvo pilka asmenybė, antra kartą tapo prezidentu antikonstitucinio perversmo keliu, o pabaigoje, galima sakyti, išdavė Lietuvą - neorganizavęs pasipriešinimo kacapams pabėgo per upelį, nesubūrė jokios vyriausybės tremtyje.
Stulginskis lyg ir nieko būtų, bet labai jau nematomas buvo, kaip koks provincijos vaistininkas.
Grinius - irgi silpnas, pasidavė perversmininkams.
Brazauskas - paskutinis rusų paskirtas okupuotos Lietuvos gubernatorius.
Adamkus - visiška mazgotė valstybę užvaldžiusio klano rankose.
Paksas - menkysta, galinti vadovauti statybų kooperatyvui Chanty - Mansijske, bet ne valstybei.
Dabartinė - prastesnė už visus prieš tai buvusius kartu paėmus.

Nors galvoti tyliai išmoko,vis šiokia topkia nauda A.Kubiliui. :-)

Kubilius kalba kaip visiška žertva.

o taip isivaizduokim, kas butu, jei DIPLOMATIJOS vadovas butu Azubalis. Gerbiu kaip zmogu, bet su diplomatija jam labai nepakeliui. Lietuva jau ir taip nuskambejus kaip issisokele, tai dar isterikuojanti ministra pasistatom