Gerda BELOKOPYTOVA
Penktadienį gausus būrys sveikintojų išvyko į Švėkšnos miestelį pasveikinti ten gyvenantį prelatą Petrą Vincentą Stuką vardo dienos ir 80-ojo gimtadienio progomis. Susitikimas buvo kupinas gėrio ir šilumos, o gražūs žodžiai bei nuoširdus bendravimas tekėjo lyg iš gausybės rago. Juk visuomet malonu, kai tave prisimena.
Birželio 29-ąją Lietuvoje minimos Petrinės. Tai vidurvasario šventė. Anksčiau Petrinės buvo švenčiamos kaip ir Joninės. Jaunimas visą naktį nemiegodavo, linksmindavosi. Ir vainikai buvo plukdomi, ir stipriausiųjų rinkimai vykdavo, ir laužas kūrendavosi. Dabar ši šventė lyg ir pasitraukė į šešėlį. Tik Švėkšnoje gyvenančiam prelatui P. V. Stukai Petrinės – svarbesnės už gimimo dieną. Bet apie viską iš pradžių.
Sveikinti prelato išsiruošė Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algirdas Balčytis. Jo inicijuotame sveikinime negalėjo dalyvauti Seimo narys Artūras Skardžius, nes tuo metu buvo išvykęs į Baltarusiją, tačiau garbingą sveikinimą iš Seimo paskyrė perduoti savo padėjėjai Vilmai Stungurienei. Merė Daiva Žebelienė taip pat negalėjo dalyvauti, todėl A. Balčytis perdavė ir merės sveikinimą.
,,Mes pas jus neatvažiuoti negalėjome. Jūs esate bažnyčios hierarchas, tikėjimo skleidėjas. Juk anksčiau jūsų žinioje buvo daugelis aplinkinių parapijų Inkaklių, Gardamo, Saugų bei dalis jau Klaipėdos rajone esančių parapijų. Tas atsidavimas bažnyčiai tikrai yra ypatingas “, - kalbėjo A. Balčytis.
Švėkšnos prelatas tądien išties buvo apsuptas dėmesiu. Pasveikinti su vardinėmis atvyko ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: ,,Linkiu, kad jūsų angelas sargas jus globotų, suteiktų stiprybės bei kad ir toliau tvirtai laikytumėte tikėjimo saitą mūsų bendruomenėje“.
Gyvenimo takais
Prelatas kilęs iš Vabalninko (Biržų r.). Susirinkusiems jis pasakojo, kaip sunku būdavo eiti į mokyklą. Bet noras mokytis buvo svarbesnis už viską. Į pradinę mokyklą P. V. Stukas keliaudavo keturis kilometrus, o į vidurę tekdavo ir 10 kilometrų nukulniuoti. Prelatas dar ir dabar atsimena, kaip sunku būdavo žiemą. ,,Avėdami klumpėmis brisdavome sniegu. Batų juk tada neturėjome. Sniegas lipdavo prie mūsų klumpelių. Paeini truputėlį ir jau krataisi sniegą“, - prisiminimais dalijosi prelatas. Visa ta juk grūdina žmogų.
,,Naujas gyvenimas – naujas vardas“
Švėkšnos prelatas susirinkusiems svečiams papasakojo ir savo dviejų vardų atsiradimo istoriją. ,,Mano tėvelis buvo Vincentas, o krikšto tėvas – Petras. Tėtis norėjo pakrikštyti Vincentu, bet krikštatėvis vis dėlto savuoju vardu mane pakrikštijo. Iki kol baigiau mokyklą ir tėvai, ir draugai mane vadino Vincentu. Tik nuvažiavus į seminariją pradėjo vadinti Petru. Kaip sakant, naujas gyvenimas – naujas vardas. Taip Petru esu iki šiol. Gal ir gerai“, - sakė prelatas.
Svarbiausia – bažnyčia
Baigęs Kauno kunigų seminariją 1964 metais Petras Vincentas Stukas įšventintas į kunigus. Jau nuo pirmųjų kunigavo dienų jis stengėsi tik dėl bažnyčios ir parapijiečių gerovės, save lyg ir užmiršdamas. 1976 metais paskirtas į Švėkšnos parapiją. ,,Čia, į Žemaitiją, tuomet buvome paskirti trys kunigai. Gal anksčiau žemaičiai mažiau pašaukimo turėjo, kad mus iš taip toli čia atsiuntė“, - svarstė prelatas. Pasak paties P. V. Stuko, jis visuomet stengėsi dėl bažnyčios, jos aplinkos gražinimo, parapijiečių tikėjimo skiepijimo. ,,Per visus kunigavimo metus, kad aš bent mėnesiui būčiau išvažiavęs kur pailsėti – to nebuvo. Visą laiką krapščiausi“, - teigė P. V. Stukas.
Galbūt todėl ir dabar 80-metis nejaučia, kaip pats sakė, savo sąnarių. ,,Smetoniniai žmonės yra labai patvarūs, užgrūdinti. Gal todėl ir sveikata nesiskundžiu. Kasdien ateinu į bažnyčią, priklaupiu. Matyt, todėl ir yra gerai“, - sakė prelatas.
Už darbą dėkojo net popiežiai
Prelato namų sieną puošia ir gausybė garbingų apdovanojimų. ,,Nežinau, kur juos visus sudėti“, - sakė P. V. Stukas. Štai ir popiežiaus Liudviko XVI įvertinimas už Eucharistinį kongresą, sveikinimas su 25 kunigystės metais, taip pat popiežiaus Pranciškaus sveikinimas 80-ojo jubiliejaus proga bei daugelis kitų.
Parapijiečių mylimas ir gerbiamas
Visai neseniai prelatas paminėjo ir savo 80-ąjį gimtadienį. P. V. Stukas išdavė vieną paslaptį: ,,Bandžiau savo gimimo dieną nuslėpti nuo visų. Galvojau, kad pamirš“. Buvo kitaip. Tądien šv. Mišiose dalyvavo pilnutėlė bažnyčia tikinčiųjų. Tik prelatui tądien labiausiai įsiminė vienas įvykis, kuris, pasak jo paties, buvo pati didžiausia dovana. ,,Kai pradėjau dalinti Komuniją ir jos priimti atėjo visi buvę patarnautojai, aš supratau, kad ne veltui dirbau“, - atviravo prelatas.
