Centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad aukos pasitikimas oro uoste – kone skaudžiausias darbo aspektas: „matome jas išsekusias, sugniuždytas, nusivylusias“, – pasakoja K. Mišinienė.
Pasaulinio masto problema, gaji ir Lietuvoje
Pasak centro vadovės, sunku žinoti tikrą prekybos žmonėmis mastą, nes paprastai nukentėjusieji nesikreipia pagalbos, nerašo pareiškimų policijoje, daug jų lieka užsienio valstybėse ir apie juos sužinoti praktiškai neįmanoma.
„Šiandien prekeiviai žmonėmis naudoja daugiau psichologinių manipuliacijų, ekonominių svertų, kad priverstų būsimas aukas paklusti. Kaip išviliotas į užsienį nepilnametis, liepiamas daryti nusikaltimus, gali pasipriešinti? Jis bijo suaugusių nusikaltėlių, jį čia atvežusių, neturi jokių lėšų, nežino kalbos, įstatymų, jis yra įsitikinęs, jog „bosas“ yra visagalis, turintis pažinčių teisėsaugoje ir pan.“, – pasakoja K. Mišinienė.
Kaip teigia KOPŽI vadovė, nusikalstamame pasaulyje yra daugybė būdų, kaip užverbuoti pažeidžiamus asmenis.
„Vieniems yra siūlomas tarsi legalus darbas, o atvykus į tikslo šalį staiga paaiškėja, jog reikės vogti, parsidavinėti ar prekiauti narkotikais, kitos aukos jau Lietuvoje supranta, kad pateko į pinkles, tačiau dėl įvairiausių aplinkybių nesipriešina.
Šiandien Lietuvoje stebime ištisą prekybos žmonėmis formų įvairovę: išnaudojama priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant priverstinį elgetavimą ir priverstinę tarnystę, išnaudojama vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, nusikaltimams daryti, fiktyvioms ar priverstinėms santuokoms, verbuojama tam, kad būtų paimtas aukos organas, audinys ar ląstelės“, – nusikaltimus vardija K. Mišinienė.
Aukos – socialinių įgūdžių stokojantys asmenys
Pasak K. Mišinienės, aukomis dažniausiai tampa asmenys, kurie dėl savo socialinės, ekonominės, psichologinės situacijos yra pažeidžiami.
„Tai ir nepilnamečiai iš globos įstaigų, iš nesutariančių, smurtaujančių šeimų, vienišos jaunos mamos, neturinčios palaikymo iš savo aplinkos, jaunuoliai, stokojantys gyvenimiškų įgūdžių ir kenčiantys nuo įvairių sutrikimų.
Prekeiviams žmonėmis ypač „parankūs“ yra jau teisti asmenys, juos yra lengva valdyti, jais sunkiau pasitiki teisėsauga. Taip pat pastebime, jog priklausomi nuo alkoholio, narkotikų vyrai ir moterys nesunkiai tampa šiuolaikiniais vergais plačioje išnaudojimo industrijoje Lietuvoje ar užsienio šalyse“, – pasakoja K. Mišinienė.
Pasak centro vadovės, aukų amžius yra labai įvairaus – nuo nepilnamečių iki garbaus amžiaus.
Visuomenės mąstymas keičiasi, koją kiša stereotipai
K. Mišinienė pastebi, kad vyraujantys stereotipai apie ieškančias „lengvo uždarbio“ merginas trukdo visuomenei suvokti šio baisaus nusikaltimo esmę, daug esminių detalių lieka neįvertintos.
„Nusikaltėliams svarbiausia yra pelnas, kurį jie gaus užverbavę, pardavę, išnaudoję savo auką, taigi jie ieško asmenų, kurie nemoka apsiginti, nesugeba pasipriešinti, jų parodymai yra tarsi nepatikimi“, – teigia centro vadovė.
K. Mišinienė džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris, ir prekybos žmonėmis atvejai jau ne tik policijos, bet ir kitų tarnybų reikalas.
„Prekybos žmonėmis nusikaltimus tiria ikiteisminio tyrimo įstaigos (policija, sienos apsaugos tarnyba), jiems vadovauja apygardų prokuratūros, apygardų teismai priima nutartis bylose. Pagalbą nukentėjusiems šalyje teikia kelios specializuotos nevyriausybinės organizacijos, stengiamasi pasiekti visas aukas.
Po truputį keičiasi supratimas, kad visa tai yra tik policijos ir socialinių darbuotojų reikalas, šiandien matome daug tarnybų, atpažįstančių aukas – tai ir Darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba, įstaigos savivaldybėse“, – pastebi K. Mišinienė.
Į gyvenimus grįžta psichologiškai palaužti
Fizinė, psichologinė nukentėjusiųjų būklė dažnai priklauso patirtų traumuojančių įvykių intensyvumo, trukmės, pasakoja centro vadovė.
„Fizinės žaizdos gyja greičiau negu psichologinės, sielos žaizdos. Šioms užgyti neužtenka sriubos lėkštės ar guolio nakčiai. Neretai nukentėjusieji jaučiasi sužlugdyti, išduoti, ne vienas jų nebemato prasmės toliau gyventi. Potrauminio sutrikimo sindromas persekioja prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos aukas ilgus metus – tai ir naktiniai košmarai, valgymo ir miego sutrikimai, nervingumas, nepasitikėjimas arba agresija kitiems, aibė kitų sunkių problemų. Šios problemos trukdo kurti santykius iš naujo, susirasti ir išlaikyti darbą – dideliu iššūkiu tampa pasitikėti savimi ar kitais“, – pasakoja K. Mišinienė.
„Tačiau būtinai noriu pabrėžti, jog mūsų visų gebėjimas atlaikyti stresą, iššūkius yra labai skirtingas. Niekada iš anksto nežinome, kaip nukentėjusieji reaguos, gyvens toliau. Kartais matome, kaip, pavyzdžiui, labai jauni žmonės trypti, išnaudoti, žaloti atsitiesia pakankamai greitai, juose glūdintis gyvenimo troškimas, esant kad ir nedideliam palaikymui, stumia juos toliau gyventi, kurti, mylėti. Ir atvirkščiai, mažiau nukentėję asmenys, net ir su didesniu patirties, žinių bagažu gali lengvai palūžti, sunkiau išeiti iš juodų depresijos zonų.
Labai svarbu, kad įvairių pagalbos tarnybų specialistai žinotų apie traumos pasekmes, neturėtų išankstinių nusistatymų, neužstrigtų buitiniame lygmenyje, vertindami aukų išgyvenimus – „nieko ten baisaus neįvyko, nemačiau žaizdų“, „ mano kaimyną irgi apgavo užsienyje, žinau aš tą prekybą žmonėmis“, „ iš kur mums žinoti, ką ji jaučia, ji nieko nepasakoja“ ir t.t.
Labai retai patys nukentėjusieji kreipiasi pagalbos, dažniau paskambina į mūsų SOS pagalbos liniją +370679061617 jų artimieji. Žinią apie nukentėjusius asmenis gauname iš Lietuvos ar užsienio policijos, socialinių tarnybų, šalies ambasadų“, – pasakoja K. Mišinienė.
Statistika šokiruoja
Lietuvoje yra 2 statistikos skaičiuoti nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis asmenis – oficialioji (policijos) ir nevyriausybinių organizacijų, teigia centro vadovė.
„Skirtumai čia nemaži, skirtingos ir skaičiavimo metodologijos. Džiaugiamės, kad pavyko pasiekti bent skirtumų toleravimo stadiją, vis mažiau begirdėti iš partnerių teisėsaugoje, kad nevyriausybinės organizacijos „išpučia skaičius“, „jiems visi yra aukos“.
KOPŽI deda titaniškas pastangas, kad surastų, pasiektų aukas, kur jos bebūtų – viešnamiuose, kalėjimuose, užsienio šalyse, Lietuvos miestuose ir kaimeliuose. Bandome įtikinti aukas priimti pagalbą, organizuojame tą pagalbą, lydime ikiteisminių tyrimų, bylų nagrinėjimo teismuose metu. Šiuo metu situaciją sunkina naujosios prekybos žmonėmis formos – kai paaugliai, vyrai išnaudojami priverstiniams nusikaltimams atlikti.
Mūsų centras 2018 m. suteikė pagalbą 190 prekybos žmonėmis aukų ir 170 asmenų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, prostitucijos, pornografijos, kitokio išnaudojimo“, – pasakoja K. Mišinienė.
