Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.
„Viskas faina imti idealios šalies modelį, bet reikėtų pradėti nuo to, kad Švedijoje alkoholis kainuoja nuo 5 iki 10 kartų brangiau. Iš kitos pusės, valstybės mastu valdyti parduotuvių tinklą reiškia, kad reikės mokėti už prekybos plotų nuomą trigubai daugiau nei bet kuriam kitam prekybos tinklui. Apie ekonominį atsiperkamumą ir išlaikymą iš vis kalbos nėra. Man sunku įsivaizduoti tokio modelio veikimą“, – sako J. Gavėnas.
Pinigai bus iššvaistyti naujoms parduotuvėms
Norint įsteigti tokį valstybinį monopolį, reikės naujų patalpų. Tokią infrastruktūrą išvystyti nėra lengva. Pasak J. Gavėno nors ir juokinga, tačiau realiausiai tokia idėja būtų įgyvendinama Lietuvos pašto skyriuose.
„Lengviausias būdas ją įgyvendinti yra prekiauti Lietuvos pašto skyriuose, nes ten bent išvystyta infrastruktūra visuose miestuose, kontroliuoja valstybė.
Mano supratimu, priemonių arsenalas spręsti šią kompleksinę problemą yra didesnis nei svaigti apie valstybės valdomą prekybos tinklą – pradedant nuo amžiaus baigiant tuo, kad atsiskaitytų tik kortelėmis, o ne grynaisiais. Tikėtina, kad alkoholizmo problemas spręsdami visiškai pamirštame šešėlį, pilstuką ir pan.“, – sako ekspertas.
Legalaus verslo aljansas vadovas Romas Apulskis pabrėžia, kad monopolis toli gražu nereiškia mažiau parduotuvių. Pavyzdžiui, jei silpnieji gėrimai būtų palikti prekybos tinkluose, o stiprieji perkelti į specializuotas parduotuves, jų būtų tik daugiau.
„Jei norime mažinti prekybos taškų skaičių reikia galvoti apie licencijas. Kitas dalykas, pas mus skaičiuoja licencijas, o ne prekybos taškus. O jos nemirtingos. Licencija vis dar išduota, o įmonė, tarkime, jau bankrutavus prieš kelerius metus. Tai reikėtų išsiaiškinti, ar prekybos taškų skaičius yra problema. Monopolis nebūtinai sumažins jų skaičių. Tai tiesiog galimybė valdyti vienvaldiško režimo principu. Manau, kad tai nėra gerai, kai kažkas vienas sprendžia. Jei monopolis atiduodamas valstybei, tai 95 proc. garantuotai bus korupcija, jei monopolis privačiam verslui atiduodamas, kas ir įmanoma, taip pat nebūtų geriausias variantas. Visgi turėtų būti laisva rinka. Specializuotų parduotuvių įrengimas labai brangus. Tuos milijonus būtų galima panaudoti kitur– švietimui, sportui, kultūrai. Išleistų daug milijonų toms specializuotoms parduotuvėms“, – sako R. Apulskis.
„Bennet Distributors“ generalinis direktorius Marekas Kuklis prideda, kad be tinkamos struktūros reikštų, jog būtų tik keletas parduotuvių, kuriose būtų galima įsigyti alkoholinių produktų. Tuomet žmonės ne tik stovės ilgose eilėse, bet ir iš anksto prisipirks daugiau nei reikia. O kai žmonės didesnes atsargas namie laiko yra pagunda jo paragauti, sako pašnekovas.
Užmirštamas šešėlis, ES reikalavimai
Jau dabar lietuviai pirkti maisto produktų plūsta į Lenkiją. Pašnekovai klausia, o kas sustabdys lietuvius nuo alkoholio apsipirkimo. Tai iliustruoja ir kitų šalių pavyzdžiai, sako „Bennet Distributors“ generalinis direktorius Marekas Kuklis.
„Iš Suomijos daug kas važiavo pirkti alkoholio į Estiją. Ten per paskutinius trejus metus buvo keliamas akcizas. Ką dabar turime? Latvijos Estijos pasienyje, Latvijos teritorijoje , atsidarė daug alkoholio parduotuvių, kur net estai važiuoja apsipirkti. Jei pas mus ženkliai skirsis sąlygos ar mokesčiai alkoholiui, vyks tas pats. Tad reikia žiūrėti kas vyksta pas kaimynus. Mes neizoliuosime patys save, kadangi turime laisvą rinką“, – sako jis.
Be visa to, didės šešėlis. Mat užsivežę iš kitų šalių, lietuviai alkoholinius gėrimus pardavinės ir kaimynams. Kadangi alkoholis pirktas ES bus su banderolėmis, atsekti ar tai legalu ar ne ir, kaip nubausti – bus beveik neįmanoma. Tai taptų masiniu ir nekontroliuojamu verslu.
Marijus Gumbrevičius, specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių tinklą „Vynoteka“ valdančios UAB „Gelsva“ savininkas įsitikinęs, kad monopolinės rinkos sąlygos padidintų kainas. Tai būtų dar viena paskata lietuvius genanti ieškoti pigesnių alternatyvų – namudinės gamybos ar atsivežtinio alkoholio.
„Kalbant apie galimybes gyventojams įsivežti alkoholį į Lietuvą iš ES šalių, kiekiams apibrėžtos gana liberalios ribos. Šiam keliui išpopuliarėjus, tai neabejotinai atsilieptų surenkamų mokesčių apimtims iš vietinių pardavėjų.
Valstybinio monopolio modelis taikomas Skandinavijos šalyse (išskyrus Daniją) ir šių šalių patirtis aiškiai rodo šalutinius tokio sprendimo reiškinius: alkoholio gamyba namuose yra itin paplitusi, sukontroliuoti ją sunku. Čia ne tik nėra kalbos apie vartojimo mažinimą, bet ir atsiranda problemų dėl vartojamo alkoholio saugumo užtikrinimo. Taip pat į Skandinavijos šalis gyventojai daug alkoholio atsiveža iš Estijos, Latvijos. Švedai ir norvegai dažnai apsiperka Danijoje ir Vokietijoje, pastarojoje šalyje netgi prie sienos yra įsikūrę prekybos centrai, siūlantys alkoholį patraukliomis sąlygomis. Jeigu kalbėti konkrečiau apie kainas, tai Vokietijoje, lyginant su Norvegija ir Švedija, kainos mažesnės nuo 2 iki 10 kartų“, – užsienio pavyzdžiais iliustruoja M. Gumbrevičius.
Legalaus verslo aljansas vadovas R. Apulskis primena Švedijos pavyzdį. Nors pas juos ir įsteigtos valstybinės alkoholio parduotuvės, jie turėjo ilgą kelią nueiti derantis su ES – kilo problemos, galiausiai suteikti išimtis. Lietuva tos išimties neturi.
„Valstybės monopolis greičiausiai prasilenkia su Europos Sąjungos teise ir reikalavimais. Iš daugelio Lietuvos verslininkų yra lūkestis toks, kad valdžia neignoruos ES reikalavimų ir nesakytų, kad tai antraeilis dalykas ir ES mums nesvarbi. Ką darysime su alkoholiu vienas klausimas, bet ES neturi būti ignoruojama. Lietuvai ir verslui ši organizacija labai svarbi“, – sako jis.
Pašnekovo vertinimu, jau dabar pas mus planuojama įvesti griežtesnes sąlygas nei kitose šalyse, Pavyzdžiui, Norvegijoje alkoholiu prekiaujama degalinėse, amžiaus cenzas kitose šalyse nėra 20 metų.
„Karbauskio pozicija buvo tokia, kad į Seimą nelabai norėtų įsileisti interesų grupes ir, kad apskritai reikia keisti interesų derinimo sistemą. Nežinau ką jis tiksliai turi omeny, bet jis turi galią keisti Seimo darbo tvarką ir kiek jis eis į diskusijas su verslu ar kuo kitu, panašu, kad nedaug“, – spėja R. Apulskis kalbėdamas apie naujosios valdančiosios partijos poziciją.
Ras kaip svaigintis kitaip?
M. Kuklis teigia, kad taip paveikiant prekybos alkoholiu rinką, gali atsiverti vartai narkomanijai.
„Žmonės pripratę svaigintis. Alkoholio nevartotų, jei nesisvaigintų. Ir jei uždraus alkoholį, kas tada bus. Prisiminti galima ir Gorbačiovo laikais, kai buvo menama kova su alkoholizmu, kas vyko šalyje. Žmonės pradėjo visokius surogatus gerti ir padidėjo narkomanija, ti tais laikais dar ne tokia išplitus buvo. Mes atstovaujame legalų verslą, o čia iškyla grėsmė nelegalaus, kuris nemoka mokesčių“, – sako jis.
Visi pašnekovai įsitikinę, kad kovoti su alkoholizmu reikėtų kitaip nei steigiant valstybinius monopolius.
