Prekybininkai pasisako už tai, kad ne tik stikliniams, bet ir plastikiniams buteliams ar skardinėms būtų taikoma užstato sistema.
Nepatekę į specialius konteinerius plastiko buteliai tampa vos ne nacionaline nelaime.
Aplinkos ministerija ketina siūlyti vienkartinio naudojimo pakuočių užstato sistemą, kuri veiktų panašiai, kaip ir stiklinių alaus butelių – pirkdami mokėtume pakuotės kainą, o pinigus atgautume atnešę ją grąžinti, praneša LTV naujienų tarnyba.
„Užstatas tai būtų ne kaina, o tiesiog motyvas, kad vartotojas tą butelį grąžintų. Užstatas turėtų būti tokio dydžio, kad vartotojas būtų ekonomiškai suinteresuotas, kad jam būtų naudinga grąžinti“, – sako Vilma Karosaitė, Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento vyr. specialistė.
Norint supirkti plastiko butelius, skardines ar kitokią vienkartinę gėrimų tarą prekybininkams reikėtų papildomų investicijų, tačiau jie pasisako už sistemą, sėkmingai veikiančią kaimyninėse šalyse.
„Manome, kad tai yra vienintelis efektyvus sprendimas ilgalaikei gamtos apsaugos problemai spręsti. Šiuo metu žmonės nėra tiek sąmoningi, kad rūšiuotų atliekas, ir manome, kad šios užstato sistemos įdiegimas motyvuos vartotojus atnešti plastikinius bei skardinius gėrimų indus į parduotuves“, – mano Viktorija Jokubauskytė, „Maximos LT“ atstovė viešiesiems ryšiams.
Kol kas neaišku, kokia būtų plastiko taros supirkimo kaina.
Planuojamu butelių supirkimu pasipiktino atliekų tvarkytojai. Jie sako išleidę pinigus specializuotiems konteineriams ir gyventojus dar tik pratinantys rūšiuoti šiukšles. Tačiau baiminasi, kad naujoji sistema prekes pabrangins, o iš jų atims duoną.
„Įvedus užstato sistemą būtų pažeisti pirmiausia mūsų interesai, mes investavome į atliekų tvarkymo sistemą. Antras dalykas – būtų suteikta galimybė asocialiems asmenims išversti konteinerius ir priduoti į prekybos tinklus šią antrinę žaliavą“, – tvirtina Saulius Budrevičius, „Ecoservice“ generalinis direktorius.
Anot ministerijos atstovės, rūšiuoti šiukšles žmonės įpranta maždaug per dešimtmetį ir taip surenkama tik maža plastiko atliekų dalis. Užstato sistema esą būtų daug veiksmingesnė.
Kur perdirbti atliekas, problemų nekyla, nes surūšiuotas mielai perka užsienio perdirbėjai.
Dar šiemet ir Lietuvoje planuojama atidaryti naują įmonę, kuri kasmet galės perdirbti iki 6 tūkstančių tonų plastiko atliekų.
„Pamatėme, kad atliekų yra surenkami dideli kiekiai, ir niekas jų neperdirba. Dalis išvežama į užsienį, bet didžioji dalis keliauja į sąvartyną“, – sako Arūnas Baranauskas, „PET Recycling“ direktorius.
Per metus Lietuvos įmonės į prekybą pateikia beveik 60 tūkstančių tonų plastiko pakuočių. Surenkama ir perdirbama jų vos daugiau kaip ketvirtadalis. Užstato sistemą įdiegusioje Estijoje šis skaičius siekia beveik 70 procentų.
Aurelija Malakauskaitė, Vadimas Vileita
