• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Reklamos lydi visur. Žiūrėdami televizorių joms skiriame didelę laiko dalį, įėję į socialinius tinklus reklamas matome visame savo naujienų sraute, atsivertę žurnalą reklamų randame ir ten. Vienas iš tiesioginės rinkodaros būdų – reklamas siųsti tiesiai vartotojams į telefonus, tad nuo reklamų nepabėgame ir čia. Vis dėlto, dalį gavėjų reklamos erzina, mat daugybė prekybos centrų reklamas siunčia be lietuviškų raidžių. Valstybinė kalbos inspekcija sako, kad taip pažeidžiami teisės aktai, o įmonės teisinasi – esą taip pigiau ir galima išsiųsti daugiau teksto.

Reklamos lydi visur. Žiūrėdami televizorių joms skiriame didelę laiko dalį, įėję į socialinius tinklus reklamas matome visame savo naujienų sraute, atsivertę žurnalą reklamų randame ir ten. Vienas iš tiesioginės rinkodaros būdų – reklamas siųsti tiesiai vartotojams į telefonus, tad nuo reklamų nepabėgame ir čia. Vis dėlto, dalį gavėjų reklamos erzina, mat daugybė prekybos centrų reklamas siunčia be lietuviškų raidžių. Valstybinė kalbos inspekcija sako, kad taip pažeidžiami teisės aktai, o įmonės teisinasi – esą taip pigiau ir galima išsiųsti daugiau teksto.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo Donato nuomonė. Vyras sako bent kartą per savaitę į telefoną gaunantis reklaminę SMS žinutę. Žinutės, jo teigimu, būna netvarkingos, parašytos su klaidomis.

„Mane nervina tai, kad žinutės būna parašytos netaisyklinga kalba, be lietuviškų raidžių“, – tv3.lt pasakoja Donatas.

REKLAMA
REKLAMA

Vyras sako, kad tokiomis žinutėmis, jo nuomone, prekybos centrai parodo nepagarbą ir požiūrį, kad klientai yra tik pinigų šaltinis.

REKLAMA

„Didelės privataus verslo bendrovės negerbia klientų, toks jausmas, kad esame reikalingi tik greitam paslaugų ir prekių pirkimui ar vartojimui“, – pasakoja vyras.

Lietuviškos raidės kainuoja daugiau

„Maxima“ yra viena iš klientams reklamines žinutes siunčiančių įmonių. Prekybos tinklas sako, kad žinutes be lietuviškų diakritinių ženklų (brūkšnelių, nosinių, taškų ir varnelių) siųsti yra pigiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip žinia, SMS žinutę sudaro 160 simbolių. SMS žinučių siuntimo parametrai yra tokie, kad naudojant lietuviškos abėcėlės rašmenis sunaudojama daugiau simbolių nei rašant lotyniškomis raidėmis. Siųsdami reklaminę ar kitą klientams aktualią informaciją SMS žinutėmis, siekiame, kad jos būtų kuo informatyvesnės ir trumpesnės. <...>

SMS žinutės su lotyniškomis raidėmis be lietuviškų rašmenų yra racionalesnis sprendimas, nes klientui yra išsiunčiamas informatyvesnis pranešimas, o šios reklaminės priemonės kaštai – mažesni“, – tv3.lt komentuoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kosmetikos prekių parduotuvė „Eurokos“ netaisyklingas žinutes taip pat sako siunčianti dėl riboto žinutės simbolių skaičiaus.

„Mielai siųstume lietuviškais rašmenimis, tačiau negalime sutalpinti visos reikalingos informacijos į vieną SMS žinutę, todėl iki šiol siuntėme be lietuviškų raidžių. Į vieną SMS žinutę telpa 160 simbolių lotyniškais rašmenimis ir 70 lietuviškais rašmenimis“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja „Eurokos“ rinkodaros skyriaus vadovė Linata Dvareckienė.

REKLAMA

L. Dvareckienė sako, kad prekybos tinklas šiuo metu ieško būdų, kaip siųsti žinutes su lietuviškais rašmenimis.

Degalinių tinklas „Viada“ taip pat sako, kad žinutės be lietuviškų rašmenų gyventojus pasiekia todėl, kad tokias jas siųsti yra pigiau.

„Vienos SMS žinutės tekstą sudaro 160 lotyniškos abėcėlės simbolių, iš jų apie 35 simbolius sudaro privaloma informacija apie galimybę atsisakyti SMS. <...> Viena SMS parašyta lotyniškais simboliais yra lygi 3 žinutėms naudojant lietuviškas raides. Pradėdami reklaminę kampaniją dažnai svarstome ar galime sau leisti išsiųsti sms, nes kaštai nemaži, ieškome efektyviausių ir labiausiai paveikių reklamos kanalų.

REKLAMA

Jeigu neturėtume galimybės siųsti SMS naudojant tik lotyniškus simbolius, manau, kad šio reklamos kanalo tikrai atsisakytume. Mūsų atveju, turint didelę lojalių klientų duomenų bazę, sutinkančių gauti reklaminius SMS, siunčiant po vieną žinutę per mėnesį, išlaidos per metus išaugtų net apie 70 000 еurų siunčiant žinutę su lietuviškais simboliais“, – tv3.lt komentuoja „Viada“ marketingo grupės vadovė Šarūnė Kulšytė Žičkienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prekybos tinklas „Iki“ sako, kad problema jiems žinoma ir šiuo metu yra sprendžiama.

„Taip, mes žinome šią problemą ir ją sprendžiame. Mums reikia pas save padaryti tam tikrus būtinus techninius pakeitimus ir tikimės, kad jau kitų metų pavasarį klientams informacija bus siunčiama su lietuviškais rašmenimis“, – tv3.lt sako „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Pažeidžia įstatymus

Valstybinė kalbos inspekcija apie lietuviškus diakritikus SMS žinutėse kalbėti ėmė jau prieš kelerius metus. Kalbos inspekcija dar 2017 m. išleido viešą kreipimąsi į verslininkus, kad šie SMS žinutėse imtų naudoti lietuviškas raides. Panašu, kad pranešimas buvo vargiai išgirstas, mat netaisyklingų žinučių gyventojai gauna iki šiol.

REKLAMA

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad netaisyklingos žinutės ne tik kenkia įmonių reputacijai, o dar rodo ir nepagarbą žinučių adresatams.

„Netaisyklinga rašyba pažeidžia valstybinę kalbą saugančius teisės aktus. Taisyklinga korespondencija turėtų būti įmonės reputacijos dalykas, nes atsainus rašymas rodo nepagarbą klientui“, – tv3.lt komentuoja A. Valotka.

REKLAMA

A. Valotka sako, kad nevartojant lietuviškų nosinių raidžių ir raidžių su diakritiniais ženklais, yra pažeidžiami šie teisės aktai:

  • Valstybinės kalbos įstatymo 7 straipsnis („Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba“);
  • Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. N-5 (106) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58 „Dėl leidinio „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ pakeitimo“.

Už valstybinės kalbos įstatymo nuostatų vykdymą yra atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų