Tyrimų duomenimis, šalių, kurių vadovai susitinka su ištremtu Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, eksportas į Kiniją sumažėja vidutiniškai 8,1 proc. Vokietijos Gottingeno universiteto tyrimai parodė, kad vadinamasis „Dalai Lamos efektas“ prasidėjo nuo 2002 m., kada Kinijos prezidentu tapo Hu Jintao, praneša cnn.com.
Šis tyrimas yra pirmoji empirinė analizė, atskleidžianti tokių susitikimų ekonomines pasekmes. Didžiausias sumažėjimas jaučiamas technikos ir transporto įrangos eksporte.
„Mes norėjome ištirti vis svarbesne tampančios Kinijos įtaką pasauliui. Norėjome ištirti, ko dar galime tikėtis iš jos artimiausiais metais. Akivaizdu, kad Kinijos prekybiniuose santykiuose politika yra neatsiejama“, – sakė vienas iš tyrėjų Andreas Fuchsas.
Kinija sako, kad ji nepritaria ekonominių ir prekybos ryšių politizavimui. Tačiau prieš kiekvieną Dalai Lamos ir kurios nors šalies vadovo susitikimą Kinijos vyriausybė dažnai atvirai gąsdina, kad tokie susitikimai nuves tik į sugadintus prekybinius santykius su Kinija.
Tyrėjai A. Fuchsas ir Nilsas-Hendrikas Klannas, naudodamiesi Jungtinių Tautų informacija, atskleidė, kad 159 šalių prekybiniai santykiai su Kinija nuo 1991 iki 2008 m. buvo kurį laiką įtempti. Tyrimai parodė, kad eksportas į Kiniją buvo sumažėjęs tik po prezidentų, premjerų, karalių ar popiežiaus susitikimų su Dalai Lama.
Po JAV prezidentų George'o Busho, Baracko Obamos, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nikolas Sarkozy susitikimų su Tibeto dvasiniu vadovu šalių diplomatiniuose santykiuose atsirado trintis.
Kita vertus, susitikimai su žemesnes pareigas užimančiais pareigūnais jokios įtakos šalies ekonomikai neturėjo.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, Dalai Lamos atstovas Tenzinas Taklha CNN sakė, kad „Jo Šventenybė neturi jokių ketinimų sukelti nepatogumų šaliai, kurioje lankosi. Labai apmaudu, kad Kinijos vyriausybė kiekvieną Jo Šventenybės žingsnį vertina per politinę prizmę“.
Kinijos užsienio reikalų ministras tyrimą komentuoti atsisakė.
Vis dėlto „Dalai Lamos efektas“ nėra ilgalaikis. Eksporto sumažėjimas vidutiniškai trunka dvejus metus nuo susitikimo.
„Kinija yra suinteresuota, kad jos prekybiniai santykiai išliktų geri. Kita vertus, ji taip pat yra suinteresuota parodyti pyktį dėl Dalai Lamos vizitų“, – sakė A. Fuchsas.
Tačiau, manoma, šitaip Kinija gali labai pakenkti ir savo ekonomikai.
„Prekybos blokada kelia pavojų Kinijos ekonominiam vystymuisi ne tik kelių metų laikotarpiui, tačiau ir kur kas ilgesniam, pastovesniam, kadangi kitos šalys gali nutraukti partnerystę su agresyviai nusiteikusia Kinija“, – teigia apžvalgininkas Alistairas Thorntonas.
Jis pridūria, jog įdomiausia tai, kad Kinijos vyriausybė gali būti čia niekuo dėta. „Visada išlieka galimybė, kad kinų kompanijos pačios varžo prekybinius ryšius, lyg tai būtų įsakymas iš aukštesniųjų jėgų“, – sakė A. Thorntonas.
Dalai Lamos atstovas teigė, kad daugiau nei 95 proc. Dalai Lamos vizitų yra nepolitiniai, tačiau jo vizitai visada yra viena aktualiausių ginčų temų Pekine.
Kai 1989 m. Dalai Lama buvo apdovanotas Nobelio Taikos premija, Kinija grasino sugriežtinti ekonominius ryšius su Norvegija, jei jos vadovas dalyvaus ceremonijoje.
Šių metų vasarį JAV prezidentas B. Obama nepaisė perspėjimų iš Pekino ir priėmė Dalai Lamą Vašingtone. Kinijos užsienio reikalų viceministras Cui Tiankai reikalavo, kad JAV ambasadorius kuo skubiau išreikštų Kinijos nepasitenkinimą.
„JAV poelgis buvo šiurkštus įsikišimas į Kinijos vidaus reikalus, didelis Kinijos piliečių patriotinių jausmų užgavimas ir rimta žala Kinijos ir JAV ryšiams“, – buvo rašoma Kinijos užsienio reikalų ministro atstovo spaudai Ma Zhaoxu pranešime.
„Kinijos prekybiniai santykiai yra labai suvaržyti politikos. Panašu, kad šalis prekybos ryšius išnaudoja tik kaip užsienio reikalų tvarkymo įrankį. Tačiau tokios ekonominės bausmės egzistuos tik tol, kol politinė viltis stabilizuoti režimą nusvers netektis dėl prekybos srautų perorientavimo“, – įsitikinę tyrėjai A. Fuchsas ir N. Klannas.
