Birutė SLAVINSKIENĖ
Turbūt visi baldininkai svajoja, kad žmonės pirktų naujus baldus, vos atsibosta senieji. Deja, čia ne Norvegija ar kitas pasiturinčių žmonių kraštas, kur žmonės keičia baldus, buitinę techniką kas kelerius metus, o senuosius atiduoda dykai, kad tik juos kas nors išsivežtų. Vieni baldais prekiaujantys verslininkai pastebi, kad prekyba baldais vos gyva, kiti pasiduoti neketina.
Baldų tauragiškiams nereikia?
Taip kategoriškai, kalbėdamasis su „Tauragės kurjeriu“ buvo nusiteikęs Giedrius Stanevičius, vadovaujantis UAB „Bavarijos baldai“ ir prieš kurį laiką pasišovęs kokybiškais nebrangiais baldais aprūpinti Tauragę ir aplinkinius miestus. Neseniai iš Vokietijos stilingus, šiuolaikiškus baldus vežęs verslininkas dabar į šią savo verslo sritį ketina numoti ranka.
– Pasirodo, tokių baldų tauragiškiams nereikia. Ateina, pasivaikšto kaip po muziejų ir išeina. Nors baldų kainos ir nebuvo itin aukštos, pastaruoju metu jas sumažinome dar 40 procentų. Tačiau ir tai nepadėjo – tauragiškiai vis tiek jų neperka... – guodėsi jis.
Verslininkas svarsto, kad galbūt taip yra tik su gatavais baldais. Vis dėlto, nors ir koks gražus būtų, baldas pirmiausia turi tikti konkrečiam kambariui. Galbūt tie, kurie prekiauja užsakomais baldais, verčiasi geriau? Kai pirkėjas gali iš anksto išsirinkti, iš kokios medžiagos, kokios formos, su kokiais mechanizmais baldas jam reikalingas, taip geriau ir gamintojui, ir pardavėjui: mat dar prieš pradedant gaminti aišku, kad prekė tikrai bus nupirkta.
– Tokių baldų parduotuvių Tauragėje nemažai, ir jos neuždaromos. Vadinasi, prekyba vyksta, – pastebėjo jis.
Taigi dabar pirkėjas nebegali pasakyti: pirkčiau, pavyzdžiui, sofą, jei būtų kitos spalvos, kitokio gobeleno, jei būtų ištiesiama – visa tai jis visada gali pasirinkti iš daugybės variantų.
Baldų nuperkama nedaug
Palmyra Kvederienė, UAB „Sakvelis“ vadovė, pripažįsta pastebinti, kad tautiečius tebespaudžia ekonominė krizė – baldų nuperkama nedaug. Paprašyta apibūdinti pirkėjus, ji minutėlei susimąsto:
– Sunku vienareikšmiškai atsakyti, pasitaiko ir pasiturinčių, išskirtinės kokybės ieškančių žmonių, tačiau yra ir tokių, kurie, skaičiuodami kiekvieną litą, net ne po vieną kartą apeina visas parduotuves, kol išsirenka pigiausią prekę.
Per tiek metų vos žvilgtelėjusi į pirkėjus ji gali nemažai apie juos pasakyti. Pavyzdžiui, pagyvenę žmonės dažnai labai geros kokybės neieško ir perka pigesnį baldą – esą, mūsų amžiui užteks. O jauni atvirkščiai – geriau perka išsimokėtinai, jei visos sumos neturi, tačiau renkasi brangesnius, madingesnius, prašmatnesnius baldus.
P.Kvederienė pastebi vieną tendenciją: prekyba baldais gerokai pagyvėja, kai atostogų ima grįžti užsienyje dirbantys tautiečiai. Neretai jie perka baldus ne tik sau, savo šeimai, bet ir tėvams. Ir dėl kainos ilgai galvos nesuka: renkasi kokybiškesnius, nors ir brangesnius.
Išlikti versle padeda patirtis
Vis dėlto P.Kvederienė dejuoti nelinkusi. Pasak verslininkės, jos šeimos įmonė, baldais prekiaujanti jau 12 metų, „į minusą niekada neina“, ir baldų netenka pardavinėti „su 70 procentų nuolaida“. Mat per tiek metų įgyta patirtis pašnibžda, kokius gaminius iš tiekėjų imti, o kokie neverti dėmesio. Be to, vežami tik pavyzdžiai, o visą asortimentą pirkėjas mato kataloge ir gali užsisakyti kokią nori spalvą, audinį, detales ir visa kita.
– Žinote, žmonės nori pačiupinėti. Todėl atsivežame vieną kitą pavyzdį, – sakė P.Kvederienė.
Miesto centre įsikūrusi erdvi dviejų aukštų parduotuvė pilna įvairiausių baldų – nuo itin brangių ir prabangių iki kuklių, atitinkančių tik minimalius patogumo reikalavimus. Vis dėlto įmonės savininkė pačios pigiausios produkcijos sako neieškanti ir nesivežanti – esą jau geriau tegu baldas kainuoja vienu kitu šimtu litų brangiau nei po mėnesio sulūžta.
Kokybė irgi svarbi
– Kaskart įsitikinu, kad pigumas – ne pats svarbiausias kriterijus, – pasakoja P.Kvederienė. – Būna, kad žmonės, ieškodami sekcijos ar sofos, apeina visas baldų parduotuves, tačiau galų gale vis tiek sugrįžta pas mus. Arba nusiperka kitur, o paskui ateina padejuoti, kad mokėjo pigiai, tačiau baldas greit sulūžo. Keikiasi, sako niekada ten nebepirksiantys. Iš tiesų, iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad nusipirkti, pavyzdžiui, geros sofos-lovos už keturis šimtus litų neįmanoma.
Tokiai minčiai visiškai pritaria toje pačioje gatvėje įsikūrusios kitos baldų parduotuvės pardavėja Laima. Ji sako, kad pirkėjams, priekaištaujantiems, kad panašus baldas kitoje parduotuvėje kainuoja pigiau, ji visada pasiūlanti atkreipti dėmesį į medžio drožlių plokštės storį. Kai plokštė labai plona, tai ir baldas ilgai nelaikys.
– Nors ir kainuoja šimtu kitu pigiau, jie tikriausiai po mėnesio kito sulūš, – tvirtina Laima.
Ji irgi pritaria, kad prekyba baldais paklūsta tam tikriems sezoniškumo dėsniams. Tačiau jie susiję ne su metų laikais, o su emigrantais – tai jie, grįžę pilnomis piniginėmis, leidžia sau laisviau atsikvėpti ir pernelyg neskaičiuodami apsistato namus naujais baldais, neretai apiperka ir tėvus.
Žinoma, yra ir kita kategorija pirkėjų – tokie, kurie į kainą apskritai niekada nekreipia dėmesio. Jiems svarbu tik grožis ir kokybė.
– Brangiausias šiemet parduotas baldas – miegamojo lova už 8 tūkstančius litų, – prisiminė verslininkė.
Sofa... iš turgaus
Tiems, kas ieško nebrangių, bet ne visai prastų baldų, gali būti pravartu užsukti į turgų. Šeštadieniais didžiajame Tauragės turguje prekeiviai sendaikčiais siūlo nemažai iš užsienio parvežtų baldų: stalų, kėdžių, sofų-lovų, miegamojo ar svetainės komplektų. Nors ir „pagyvenę“, dažniausiai jie būna visai neprastos kokybės. Antai praėjusį šeštadienį turguje puikavosi prabangus, tarsi iš karaliaus rūmų atkeliavęs valgomojo stalas su kėdėmis – raižyto ir inkrustuoto medžio, raudonu aksomu arba balta oda trauktomis kėdėmis. Už nemažo pirkėjų susidomėjimo sulaukusį komplektą pardavėjas prašė 2 tūkst. litų.
Turguje savo gaminius demonstruoja ir baldų gamintojai, siūlantys užsisakyti pageidaujamus baldus ir žadantys juos pagaminti „greit ir pigiai“.
