Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro duomenimis, kurie kaupiami depersonalizuotoje duomenų bazėje, praėjusiais metais Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis tapo 56 asmenys.
Šią informaciją pateikė 5 nevyriausybinės organizacijos. 2006 metais informacija gauta apie 110 perkybos žmonėmis aukų, 2005-aisiais - 135.
Kaip spaudos konferencijoje trečiadienį teigė TMO projektų vadovė Rita Augutienė, 46 proc. prekybos žmonėmis aukų - 17-23 metų merginos. Vyresni nei 27 metų asmenys sudaro vos 5 proc., tuo metu daugiau nei penktadalis (21,4 proc.) nukentėjusiųjų - nepilnametės.
Pastebima, jog į prekeivių žmonėmis pinkles dažniausiai patenka žemą išsilavinimą turintys asmenys. 35 proc. aukų turi nebaigtą pradinį išsilavinimą, 14 proc. turi pagrindinį išsilavinimą.
“Tik vienetai turi nebaigtą universitetinį, aukštąjį ar profesinį išsilavinimą”, - teigė R.Augutienė.
87 proc. nukentėjusiųjų teigė, kad jų ekonominė padėtis yra bloga arba labai bloga. 2006 metais tokių buvo 82 proc.
Anot projektų vadovės, dauguma (42 proc.) asmenų, prieš tapdami prekybos žmonėmis aukomis, buvo bedarbiai, pusė (50 proc.) vyko į užsienį dėl to, jog turėjo vaikų, kuriuos reikėjo išlaikyti.
Pasak specialistės, dalis (32 proc.) nukentėjusiųjų žinojo, kad teks dirbti prostitutėmis, o 40 proc. prekybos žmonėmis aukų manė, kad dirbs paprastą darbą.
Kaip rodo duomenys, dažniausiai nusikaltimo aukomis tampa didžiųjų miestų gyventojai. Iš registruotų aukų 45 proc. gyveno Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje.
Daugiausia žmonių išvežama į Europos Sąjungos šalis. 2007-aisiais daugiausiai aukų iš Lietuvos išvežta į Didžiąją Britaniją (19 atv.), mažiau - į Ispaniją (4 atv.), Vokietiją (4 atv.), Italiją ir Airiją (po 2 atv.). Tačiau 39 proc. aukų į vergiją buvo parduota Lietuvoje.
Pasak R.Augutienės, tik 1 proc. prekybos žmonėmis aukų pačios kreipiasi pagalbos. Dažniausiai apie nukentėjusiuosius praneša teisėsaugos (41 proc.) ar valstybinės (12 proc.) institucijos.
Pasak TMO Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, nors prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys, tačiau nuo šio nusikaltimo nukenčia ir vyrai.
„Manoma, jog jei žmogus parduotas teikti seksualinėms paslaugoms, visi sutinka, kad tai prekyba žmonėmis. Bet jei žmogus parduotas žemės ūkio darbams, statyboms, jis išnaudojamas, negali mesti darbo, negauna atlygio, tai nelaikoma prekyba žmonėmis. O ir pačios aukos dažniausiai mano, kad jas apgavo, bet nesupranta, kad tai jau kriminalinis nusikaltimas“, - teigė A.Sipavičienė. Anot jos, vyrai taip pat daug rečiau kreipiasi pagalbos.
Anot R.Augutienės, nors ir pastebimas prekybos žmonėmis aukų skaičiaus mažėjimas, duomenys tik iš dalies atspindi šios nusikalstamosios veiklos tikrąsias tendencijas. Be to, duomenų bazėje kaupiama informacija tik apie tas aukas, kurioms buvo teikiama pagalba.
„Šalyje aktyviai vykdomos įvairios prevencinės priemonės, veikia valstybinė programa, įkurtas specializuotas padalinys kovai su prekyba žmonėmis. Dėl to tas skaičius mažėja. Tačiau vis dažniau susiduriame su atvejais, kai nukentėjusieji asmenys pasilieka gyventi užsienio šalyje ir pagalbos Lietuvoje nesikreipia“, - teigė R.Augutienė.
Kaip pastebėjo Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prekybos moterims ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė, nevyriausybinių organizacijų ir teisėsaugos institucijų turimi duomenys ne visada sutampa. Tai, anot jos, lemia skirtingas požiūris į problemą.
„Kaip rodo dešimt pastarųjų prekybos žmonėmis aukų atvejų, grįžusių į Lietuvą, tik dėl trijų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Priežastys to labai įvairios. Vienos aukos negali pateikti įrodymų, kitu atveju moterys neturi svarių įrodymų. Pareigūnų požiūris taip pat dažnai neleidžia pradėti tyrimo“, - teigė K.Miškinienė.
Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkės Redos Sirgedienės teigimu, duomenis apie prekybą žmonėmis renka ne tik vyriausybinės organizacijos. Policija renka duomenis apie įvairių tyrimų ar priemonių metu nustatytus prekybos žmonėmis atvejus. Vidaus reikalų ministerijos Informacijos ir ryšių departamentas registruoja tuos duomenis, kuriuos pateikia tyrėjai ar prokurorai.
Anot jos, praėjusiais metais policija nustatė 59 nuo prekiautojų žmonėmis nukentėjusius asmenis. Į šį skaičių įtraukti ne tik oficialiai baudžiamosiose bylose nukentėjusiais pripažinti asmenys, bet ir, pavyzdžiui, prievarta ar apgaule prostitutėmis paverstos moterys, nenorinčios duoti oficialių parodymų. 2006 metais policija nustatė 96 aukas, tikrai nukentėjusiomis pripažintos 27.
