Politologai tuo pat metu pažymi, kad Rusijos ir JAV konfrontacija pasiekė itin pavojingą lygį, kai mažiausias atsitiktinumas gali sukelti karinį konfliktą.
Mažiau pasitikima viskuo
Netrukus po parlamento rinkimų Rusijoje atlikti „Levada center“ tyrimai rodo, kad šios šalies gyventojų pasitikėjimas valdžia stipriai smuko.
Sociologai nurodo, kad pasitikėjimas Vyriausybe krito iki žemiausio lygio per pastaruosius 5 metus (26 proc.), pasitikėjimas Dūma per metus krito nuo 40 iki 22 proc., „nepajudinama“ stačiatikių bažnyčia neteko 10 proc. Labiausiai už visus rusai pasitiki prezidentu, tačiau jo reitingas taip pat smuko nuo „tradicinių“ 80 iki 74 proc.
Iš apklausų matyti, kad nusivylimas valstybės institucijomis yra masinis ir apimantis visas sritis – pirmą sykį per ilgus metus sumažėjo pasitikėjimas netgi kariuomene.
Galbūt todėl vakar kalbėdamas konferencijoje Rusijos prezidentas kaip mantrą kartojo apie tą pačią „būtinybę išlikti vieningais“.
Pasak A. Graždankino, rodikliai grįžta į „ikikryminį“ laikotarpį. „Žmonės apgultos tvirtovės sąlygomis gali kažkiek palaikyti įvykius, tačiau vėliau apribojimai, su kuriais jie susiduria, pradeda atsispindėti santykiuose su valdžios sistema iš esmės“.
Sprendžiamas naujų sankcijų paketas
Rusijos gyventojus gali neraminti tai, kad „pasaulio užkariavimo blitzkriegas“ nepavyko. Įžiebtas Ukrainoje brolžudiškas karas tęsiasi jau trečius metus, Kremlius įsivėlė ir į Artimųjų Rytų kontrolės kovą Sirijoje, kur kaip tik šią savaitę valdžia oficialiai nusprendė dislokuoti nuolatinę karinę bazę Tartuse, o pačioje Rusijoje gyvenimo sąlygos toli gražu negerėja.
Be to, Europos Sąjungos šalys sprendžia klausimą išplėsti sankcijų Rusijai sąrašą, dėl šios šalies veiksmų Sirijoje, o įvairių šalių politologai vis garsiau kalba apie galimą karinę JAV ir Rusijos konfrontaciją.
Kitą savaitę ES šalių valdžios atstovai rinksis aptarti naujų sankcijų Rusijai įvedimo, praneša „The Wall Street Journal“.
Anot leidinio, sankcijos numatytos apribotų Rusijos oficialiuosius asmenis. Kol kas, pažymi WSJ, Vašingtone ir Briuselyje nėra formalaus nurodymo parengti „juodąjį sąrašą“, tačiau amerikiečių ir europiečių diplomatai jau aptarinėja galimą jo sudarymą.
Savo ruožtu „The Financial Times“, remiantis šaltiniais tarp politikų, teigia, kad toks sankcijų sąrašas su 12 Rusijos oficialių asmenų jau yra sudarytas.
WSJ primena, kad keli vokiečių politikai prabilo apie galimybę peržiūrėti sankcijas Rusijai, bei įtraukti į jas technologijų tiekimą Rusijai bei „North stream 2“ dujotekio projekto įšaldymą.
Politologas: „Mes pasiekėme stadiją, kai Rusijos bei JAV karinis susidūrimas atrodo realus“
Vakar vykusiame forume „Rusija kviečia“ kalbėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Vakarų sankcijų žalą šalies ekonomikai. Taip pat, jau tradiciškai, pasiskundė JAV „nenoru bendradarbiauti“.
Kremliaus vadas leido suprasti, kad Vakarams nenusileidus, Rusijos lyderis yra pasirengęs kautis iki galo, teigė leidinio „Current time“ kalbintas rusų politologas Konstantinas Simonovas.
Jo teigimu, nuomonė, kad Kremlius bandys realizuoti kažkokį antivakarietišką projektą yra klaidinga, tačiau, rimtai baiminasi konflikto perėjimo į karo stadiją.
„Tai ne tik kažkokie rusų išsigalvojimai. Mes labai baiminamės to, kad šiuo metu situacija pasiekė lygį, kai susidūrimas su JAV yra galimas. Maža to, tai gali būti ne sąmoningas žingsnis, o koks nors atsitiktinumas: raketos paleidimas, numuštas lėktuvas, ir jūs jau to nebesustabdysite. Ir toks pats požiūris yra tose pačiose Jungtinėse Valstijose,“ – mano politologas.
„The Independent“ apžvalgininkas Seanas O’Grady teigia, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjęs, tik jis nėra toks, kokiu mes jį įsivaizdavome.
„Dabar mums didesnę grėsmę kelia „Šaltasis karas 2“, negu „karštas“ Trečias pasaulinis karas, nors šis ir gali išsivystyti iš ano,“ – tikina S. O’Grady, pridūręs, kad „kai Amerika ir Rusija nesugeba sutarti dėl Sirijos, optimizmui lieka mažai vietos“.
