Giedrė POTELIŪNAITĖ
Visas tris praėjusio savaitgalio dienas Lietuvos didžiuosiuose miestuose linksmai šurmuliavo kasmetinė Kaziuko mugė.
Šiemet pirmą kartą mugę Vilniuje rengusi bendrovė "Concept events & media" išpildė savo pažadus - kiniškų prekių niekur nesimatė. Į mugę vilniečius ir miesto svečius kvietė eitynės, kurioms vadovavo pats Karalaitis Kazimieras. Visą pirmąjį pavasario savaitgalį Katedros aikštėje bei Vilniaus senamiestyje lankytojų laukė daugiau nei 600 prekeivių. Be Lietuvos tautodailininkų, Kaziuko mugėje dalyvauvo Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Baltarusijos liaudies meistrai bei amatininkai.
Šiemet Kaziuko mugė pagarsėjo ir gausiu rekordų derliumi - žadama užfiksuoti net 7. Tiek Vilniaus, tiek Kauno mugėse buvo pagamintos rekordinio aukščio verbos. Be didžiausios verbos, Vilniuje buvo pagaminta ir mažiausia - vos 5 centimetrų dydžio verba. Mugėje buvo galima pamatyti ir milžiniško dydžio kirvį, pjūklą, šakutę ir durų spyną su keliasdešimt kilogramų sveriančiu raktu - visa tai į mugę atgabeno pasvalietis A. Jackūnas.
Daugiausiai lankytojų Vilniaus ir Kauno mugės sulaukė šeštadienį. Susidarė automobilių kamščiai, žmonės užtvindė Vilniaus senamiestį ir Kauno Laisvės alėją. Pagrindinis lankytojų pirkinys buvo riestainiai. Nuo jų nedaug atsiliko verbos, medžio dirbiniai, pinti krepšiai ir keraminiai indai.
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII amžiaus pradžią, ji susijusi su šventojo karalaičio Kazimiero (1458-1484) kultu, nuo 1604 metų Vilniaus senamiesčio gatvėmis vykdavusiomis bažnytinėmis procesijomis. Kadangi jų dalyvius reikėdavo šiuo be tuo aprūpinti, komercinė šventės dalis pamažu vis plėtėsi, kol tapo didele muge.
Šv. Kazimieras yra paskelbtas Lietuvos globėju, o pernai buvo švenčiamas jo gimimo 550 metų jubiliejus. Dėl savo doro gyvenimo ir pamaldumo 1522 metais jis buvo paskelbtas šventuoju, o kovo 4-oji, per kurią tradiciškai ir rengiama Kaziuko mugė, skirta Kazimiero atminimui.
