Laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus Rimantą Savicką ir Arnoldą Šukaitį prašys prokurorų parodyti jiems ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Tai nutarta ketvirtadienį per pirmąjį laikinosios tyrimo komisijos posėdį.
Be to, parlamentaras Petras Luomanas, gyvenantis Panevėžyje, leido suprasti, kad ši baudžiamoji byla gali būti daug rimtesnė nei iš Seimo tribūnos pranešė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.
„Tai gana svarbi medžiaga. Tai nėra tai, kas parašyta, tos smulkmenos, kurios parašytos“, - tvirtino politikas.
Jis sakė kalbėjęs su bylą tiriančiu prokuroru.
„60 litų viskio butelis, trys dešros teisėjui, kuris uždirba 12 tūkst. litų, kertasi su logika“, - prokuroro pateiktais duomenimis abejojo ir socialdemokratas Andrius Šedžius. Jis ragino kolegas elgtis nepamirštant, kad teisėjai gali būti ir išteisinti.
Į kitą posėdį komisijos nariai sutarė kviesti Generalinės prokuratūros prokurorą, vadovaujantį du ikiteisminius tyrimus atliekantiems teisėsaugos institucijų pareigūnams.
Be to, Seimo nariai sutarė išklausyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą, abu teisėjus, kurių teisinę neliečiamybę prašoma panaikinti, bankroto administratorius, iš kurių neva paimtos dovanos, Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę.
„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas siūlė kreiptis į Teisėjų tarybą, kad ši pateiktų pažymą apie teisėjų R.Savicko ir A.Šukaičio karjerą, charakteristikas, taip pat kreiptis į Prezidentūrą dėl teisėjų paskyrimo, apdovanojimų.
„Tvarkietis“ Rimantas Smetona tvirtino norįs žinoti, ar buvo išduotos sankcijos dėl operatyvinių veiksmų taikymo, kas ir kada, kokiam terminui jas išdavė.
Tuo metu Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Mantas Varaška abejojo, ar verta taip gilintis į tyrimą. Anot jo, pareigūnų veiksmų teisėtumas nėra komisijos tyrimo objektas.
„Mes galime didžiuotis tokia puikia teismų sistema, nes visa problema tėra viskio butelis. Siūlau giliau pažiūrėti, kas yra už to butelio“, - argumentavo M.Zasčiurinskas.
Pagal Seimo Statutą, išklausęs generalinio prokuroro prašymo leisti teisėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimas privalo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.
Tai buvo padaryta antradienį. Komisijos vadovu paskirtas konservatorius Pranas Žeimys.
Komisija privalo į savo posėdį pakviesti ir išklausyti asmenį ar asmenis, kurių klausimas sprendžiamas, arba kitą jų įgaliotą asmenį, taip pat prokuratūros atstovą.
Komisija turi parengti rezoliuciją, ar leisti teisėjus patraukti baudžiamojon. Dėl šios rezoliucijos balsuoja Seimas.
Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, jis gali būti priimtas, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė, t.y. ne mažiau nei 71, visų Seimo narių.
Antradienį generalinis prokuroras A.Valantinas kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Panevėžio apygardos teismo teisėjus R.Savicką ir A.Šukaitį.
Prokuroras parlamentarus informavo, kad atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, sukčiavimo bei dėl kyšininkavimo ir papirkimo. Jie pradėti šių metų sausio 14 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyboje.
Ikiteisminį tyrimą atlieka pareigūnų grupė, kuriai vadovauja Generalinės prokuratūros prokuroras.
Anot A.Valantino, turimi duomenys leidžia įtarti, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas R.Savickas organizavo tikro dokumento suklastojimą. Teisėjas 2008 m. lapkričio 6 d. esą kreipėsi į vieną Panevėžio bendros praktikos gydytoją, kad ši išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai J.S.
„Gydytoja, tenkindama R.Savicko prašymą, suklastojo tikrą dokumentą. Pilietės J.S. vardu išduotame nedarbingumo pažymėjime įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie J.S. ligos faktą ir diagnozę bei dėl to turėtą nedarbingumą nuo 2008 m. lapkričio 6 iki 12 dienos“, - sakė prokuroras.
Kadangi medikė įvykdė teisėjo prašymą ir tokį pažymėjimą perdavė R.Savickui, prokurorai įtaria, kad teisėjas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi.
R.Savickas ir jo kolega A.Šukaitis įtariami, kad per kelis kartus paėmė dovanas - tris butelius viskio ir automobilio padangas. Už tai bankroto administratoriais paskirtas jų bendras pažįstamas Algis Kleiva ir jo žmona.
„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys liudija ir apie tai, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjas R.Savickas piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės ir kitos asmeninės naudos iš bankroto bylose paskelbtos bankroto administratorės I.K. naudai, jos prašymu, priėmus procesinius sprendimus, 2008 m. spalio viduryje iš I.K. priėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė apie 30 litų. 2008 m. lapkričio viduryje iš I.K. priėmė apie 100 vertės butelį viskio, o gruodžio 29 d. per Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją A.Šukaitį iš I.K. priėmė apie 135 litų vertės viskio butelį“, - vardijo generalinis prokuroras.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2008 m. lapkričio 4 d. ir gruodžio 1 d. iš bankroto administratoriaus A.Kleivos už tai, kad jis būtų paskirtas bankroto administratoriumi ir „taip užtikrintų jam pajamų šaltinį“ R.Savickas su A.Šukaičiu priėmė 490 litų vertės automobilio padangas, kurios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio ratų.
„Dėl šių R.Savicko ir jam padėjusio A.Šukaičio veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažemintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas teisėjo vardas“, - pareiškė A.Valantinas.
Pasak jo, Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už inkriminuojamas veikas teisėjams gresia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
R.Savickas teismuose dirba nuo 1989-ųjų balandžio, o Panevėžio apygardos teismo teisėju buvo paskirtas 1995-ųjų sausį.
A.Šukaitis karjerą teismuose pradėjo 1989-ųjų gruodį - dirbo Anykščių teisme. Nuo 1995-ųjų sausio jis taip pat dirba Panevėžio apygardos teisme.
STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bankroto administratoriaus A.Kleivos veikos. Jis įtariamas kyšio priėmimu, svetimo turto pasisavinimu, didelės vertės sukčiavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba. Jam pateikti įtarimai dėl neteisėto daugiau nei 32,5 tūkst. litų pasisavinimo.
A.Kleiva administruodavo bankrutuojančias įmones bei žemės ūkio bendroves Panevėžio apskrityje, Anykščiuose, Ignalinoje, Joniškio bei Kėdainių rajonuose.
