Aušrinė Armonaitė teigia, kad Baltarusijoje veikiančiam verslui nebuvo naujiena, jog tai yra autokratinė valstybė, todėl įmonės pačios prisiėmė veikimo šioje šalyje riziką.
„Tai yra rizika, kuri buvo prisiimta. Natūralu, kad rizika pasireiškia į vieną ar kitą pusę“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, kai kurioms įmonėms, turinčioms glaudžių ryšių su Baltarusija, trūksta apyvartinių lėšų, todėl valstybė nagrinėja, kokiais finansiniais instrumentais šias bendroves būtų galima paskatinti.
„Tačiau pasakysiu tiesiai – apie jokias subsidijas mes kalbėti negalime. Suprantame, kad yra sunkumai, tikimės, kad jie yra laikini, bet kai darai verslą Baltarusijoje, tu žinai, kur tu jį darai“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, kalbant apie ryšius tiek su Baltarusija, tiek Kinija, svarbiausia, jog Lietuva turėtų diversifikuotas rinkas ir būtų mažiau priklausoma nuo vieno žaliavų tiekėjo ar vienos eksporto rinkos.
Jos teigimu, ministerija siekia glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo su Pietų Korėja, Singapūru, Japonija, taip pat pabrėžė Taivane planuojamą atidaryti prekybos atstovybę.
Lietuvos bankas praėjusią savaitę teigė, kad nutrūkusi užsienio prekyba su Baltarusija ir žemynine Kinija Lietuvos ekonomiką paveiktų palyginti nežymiai.
BNS kalbinti ekonomistai teigė, kad Baltarusijos tranzito netekimas Lietuvos BVP reikšmingos įtakos neturės, tačiau išsibalansavus trąšų rinkai, gali pasijausti trumpalaikis maisto kainų augimas.
Pastaruoju metu Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija yra įtempti.
