Ir nekyla nė mintis sakyti, kad jis – vienas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narių – nuskriaustas likimo.Priešingai, jis ir jo likimo draugai sugeba padovanoti šventę kitiems. Ir su džiaugsmu tai daro.
Tokią šventę Pasaulinės baltosios lazdelės dienos, kuri minima spalio 15-ąją, išvakarėse kelias dešimtis vaidmenų Operos ir baleto teatro scenoje sukūręs dainininkas (Markizas, Daktaras – G. Verdi „Traviata“, Bartolas – G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, daktaras Bartolas, Sodininkas Antonijus – W. A. Mozart „Figaro vedybos“, tėtė Karlas – J. Gaižauskas „Buratinas“ ir kt.) ir valstybinio choro „Vilnius“ vadovas bei jam akompanuojanti dukra – pianistė Dovilė Bagdonaitė padovanojo Rytų Aukštaitijos gyventojams.
Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje vykusiame Baltosios lazdelės dienai skirtame renginyje „Sulėkė, suskrido, suplasnojo“ skambėjo V. Bagdono atliekamos dainos, savo eiles, parašytas Brailio raštu, pirštų galiukais liesdami popieriaus lape išspaustus iškilius taškelius, skaitė poetai neregiai Vilija Dumbliauskienė ir Alvydas Valenta.
Svečiams talkinusios muzikos mokyklos mokinės visiems, atėjusiems į neįprastą koncertą, išdalijo popieriaus lapus su tekstu, užrašytu Brailio raštu. Šį raštą, kuriuo naudodamiesi neregiai ir silpnaregiai gali skaityti ir rašyti, 1829 metais išrado aklas prancūzų pedagogas Luji Brailis, o pasakodamas susirinkusiems apie jo išradimą VšĮ „Brailio spauda“ direktorius Vytautas Gendvilas juokavo, kad šio rašto – šešių iškilių taškelių suformuojamas įvairias figūras – galima pastebėti ir kasdieniame gyvenime.
„Įprasta, kad Baltosios lazdelės dienai paminėti skirtuose renginiuose siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su regėjimo negalia problemas, tačiau renginyje, kurį kartu su VšĮ „Meno bangos“ organizavo Ignalinos M. Petrausko muzikos mokykla, šio rajono bei Lietuvos aklųjų bibliotekos, būtent jie dovanojo šventę regintiesiems primindami, kad jie – tokie patys kaip mes“, – sakė rašytoja Gintarė Adomaitytė.
Pasakodama apie projektą, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, ji sakė einanti tėvų pėdomis. „Prisimenu, kaip tėvas – dar vaikystėje apakęs muzikas Antanas Adomaitis, dažniausiai lydimas mamos, su grupele menininkų panašaus pobūdžio koncertus rengdavo atkampiausiose Lietuvos vietose. Visų pirma jie norėjo padrąsinti žmones neišsigąsti savo negalių, ligų ar kitų nemalonumų. Šią tradiciją aš ir tęsiu“, – sakė G. Adomaitytė.
VšĮ „Meno bangos“ vadovas Marius Kraptavičius prasitarė, kad panašių koncertų tikimasi surengti ir daugiau. „Manome, kad tokios poezijos bei muzikos popietės būtų įdomios ir kitų Rytų Aukštaitijos miestų ir miestelių gyventojams“, – sakė jis.
Pastaruoju metu neregiams skaityti ir bendrauti su pasauliu tapo lengviau. Pavyzdžiui, speciali programinė įranga gali paversti tekstą kompiuterio ekrane į garsą, specialūs Brailio rašto ekranai leidžia „matyti“ tekstą, todėl aklieji gali naršyti po internetą ir net atsispausdinti reikiamą medžiagą, nes specialūs spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.
