A. Merkel ir N. Sarkozy nusiuntė laišką H. van Rompuy, ragindami jį vadovauti euro zonos valstybių „vyriausybei“, kuri rinktųsi dukart per metus.Daugelis Europos rinkų šiandien smuko, nusivylusios Vokietijos ir Prancūzijos lyderių raginimais griežtinti finansų drausmę, nesiimant konkrečių priemonių.
Euro grupė, kuriai pirmininkauja Liuksemburgo ministras pirmininkas, ir dabar renkasi nuolat. Bet Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai siūlo kurti, pasak Nicolas Sarkozy, naują Europos ekonomikos vyriausybę, kuri rinktųsi dukart per metus ir kuriai vadovautų Europos Komisijos prezidentas. Tokiam žingsniui pritaria ir Vokietijos opozicija, bet jos nuomone, to nepakanka – finansų krizės tai neišspęs.
„Kanclerė nesako visos tiesos. Dabar prasiskolinusios šalys gauna daugiau pinigų, o mums reikia ne gesintuvo, o perspėjimo sistemos. Jeigu ją turėtumėme, gaisras nebūtų kilęs kaip dabar euro zonoje“, – tvirtina Vokietijos socialdemokratų lyderis Frankas Walteris Steinmeieris.
Rinkoms taip pat nepadarė įspūdžio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento N. Sarkozy siūlymai.
„Bendros euro vyriausybės perspektyva yra puikus dalykas, bet tam reikės daug laiko. O dabar svarbiau nuraminti rinkas, būtina euro zonoje išlaikyti Italiją ir Ispaniją. Taigi reikia skubių sprendimų“, – sako Frankfurto biržos prekiautojas Robertas Halveris.
Franfurto finansų biržoje kritikos sulaukė Prancūzijos ir Vokietijos lyderių planas savo šalyse įvesti finansinių transakcijų mokestį. Tai esą vers transakcijas perkelti į kitus finansų centrus.
„Finansinių pajamų mokestis turi būti įvestas ne vien Vokietijoje ir Prancūzijoje, bet visoje euro zonoje ir Jungtinėje Karalystėje, nes bankai mums pasakys – keliamės į Londoną“, – teigia R. Halveris.
Tačiau tarp siūlymų, kuriuos paskelbė Prancūzijos ir Vokietijos vadovai, nebuvo to, kurio laukta labiausiai – įvesti vietoje 17 euro zonos vyriausybių vertybinių popierių bendras euro zonos obligacijas. Šią idėją itin stumia Italijos finansų ministras ir amerikietis investuotojas George Sorosas, bet Vokietijai ji nepriimtina.
„Netikiu, kad tai lyg mostelėjus stebuklinga lazdele išspręstų skolų problemą“, – sako Vokietijos kanclerė A. Merkel.
Ji vietoje to siūlo, kad kiekvienos šalies konstitucijoje būtų įrašytas įsipareigojimas priimti tik subalansuotus biudžetus, bet politinės kliūtys tam garantuotos.
Vokietija ir Prancūzija spaudžia, kad visos šalys imtųsi griežtų taupymo priemonių, tokį planą jau priėmė Italijos vyriausybė, rengiasi ir Ispanijos, bet kyla nuogąstavimų, kad karpymai paralyžiuos ekonomikos augimą. Todėl Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde perspėjo vyriausybes, kad išlaidos turi būti mažinamos kartu stengiantis ir skatinti ekonomiką, kad dar neblogėtų padėtis darbo rinkoje, kad nebūtų stabdomas augimas. Nes, kaip pabrėžia ekspertai, ko dabar labiausiai reikia, tai ūkio augimo, kad būtų mokama daugiau mokesčių, o vyriausybėms reikėtų mažiau skolintis.
