Milijonus prasiskolinę teisėjai demonstruoja olimpinę ramybę. Esą skolas grąžinsime iš atlyginimų. Nors patys jais, kaip nepadoriai mažais, jau seniai piktinasi.
„Dar esame ramūs“
„Respublika“ rašė, kad Lietuvos teismuose dirba teisėjai, kurių skolos siekia kelis šimtus tūkstančių, o kai kurių – ir daugiau kaip milijoną litų.
Kaip ir kada teisėjas, į rankas gaunantis 4-5 tūkst. litų, ruošiasi grąžinti milijoninę skolą? Finansinės krizės laikais? To „Respublika“ pasiteiravo labiausiai prasiskolinusių Temidės tarnų.
Vilniaus apygardos teisme triūsiantys teisėjai sutuoktiniai Rita ir Arūnas Kisieliai pajamų ir turto deklaracijoje nurodė turintys daugiau kaip milijoną litų skolos.
„Žinote, kai tokia ekonominė situacija, neaišku, kuo gali baigtis. Bet šiuo momentu dar esame ramūs“, – kalbėdama su „Respublika“ drąsinosi R. Kisielienė.
Temidės tarnai patikino: jų milijoninio kredito grąžinimas užtikrintas didesne suma įvertintu ir bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu. Kaip teigė patys Kisieliai, šiuo metu jųdviejų mėnesinės pajamos į rankas sudaro kiek daugiau nei 12 tūkst. litų.
Neskaitant pinigėlių, kuriuos R. Kisielienė dar gauna iš pedagoginio darbo.
Teisėjai teigė kiekvieną mėnesį kartu su palūkanomis bankui turintys sumokėti po 6 tūkst. litų. Taigi maždaug tiek pat lieka pragyvenimui, kitoms išlaidoms.
Temidės tarnai dar viliasi, kad jų padėtį palengvins valstybė. Mat abu yra pateikę ieškinius dėl neišmokėto daugiau kaip 400 tūkst. Litų darbo užmokesčio. Kisieliai tikisi, kad 2009-2012 m. valstybė grąžins jiems apie 120 tūkst. litų.
Krizė palies visus
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius – skolininkų sąrašo lyderis, uždirbantis 5600 litų į rankas, – sako nesijaudinantis dėl 1,2 mln. litų skolos. Nes jo sutuoktinės pajamos „žymiai didesnės“, todėl problemų dėl grąžinimo nebus.
Jo kolega Alvydas Barkauskas, gaunantis šimtu litų mažiau ir turintis truputį mažesnę skolą, papildomai darbuojasi universitete. Algą, panašią į teisėjo, gauna ir jo žmona.
„Prieš imdami kreditą įvertinome savo galimybes jį grąžinti. Be to, ekonominę riziką prieš išduodamas mums kreditą pasvėrė ir bankas. Ekonominė krizė kaip ir visiems Lietuvos gyventojams, taip ir mums atsilieps neigiamai ir privers taupyti“, – neslėpė A. Barkauskas.
Jų kolegė Rasa Ragulskytė-Markovienė, nurodžiusi milijoninę skolą, teigė, kad skolinga ne ji, o jos sutuoktinis. Tikriausiai tai reiškia, kad tik sutuoktinis paskolą ir atidavinės.
Pasitikėjimas – katastrofiškas
Vienas žinomas „Respublikos“ kalbintas teisininkas, nepanoręs kalbėti viešai, nes jo žmona dirba teisme, pabrėžė: teisėjai, turintys dideles skolas, išties pažeidžiami.
„Iš tikrųjų taip ir yra. Jie nurodo turintys turto, kurio vertė viršija skolą, tačiau atsiminkime, kad turtas per metus gerokai nuvertėjo. Per krizę teisėjai, kaip ir paprasti žmonės, gali susidurti su rimtais sunkumais. Gali „nebeįsipaišyti“ į skolų grąžinimo terminus. O kas tada?“ – retoriškai klausė teisininkas.
Jis priminė, kad visuomenės pasitikėjimas teismais kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka itin mažas. Teismai – institucijų, kuriomis žmonės pasitiki labiausiai, lentelės dugne.
„Todėl turime situaciją, kad žmonės priversti patikėti savo likimus, piniginius ir asmeninius klausimus asmenims, kuriais jie nepasitiki, asmenims, kurie yra pažeidžiami“, – konstatavo pašnekovas.
Komentarai
Jurgis Razma
Seimo narys
Abejonių visuomenei tikrai gali kilti.
Aišku, reikia žinoti tikrąją teisėjų finansinę padėtį, gal jie jokios finansinės įtampos ir nejaučia.
Vis dėlto grąžinti tokio dydžio skolas nėra paprasta. Juk turi likti pinigų einamiesiems mėnesiniams mokėjimams ir kitiems dalykams. Todėl ir kyla įtarimų dėl pažeidžiamumo. Tai, aišku, puikiai žino advokatai, ir jie gali paslaugiai pasiūlyti prisidėti prie padėties pagerinimo.
Nežinau, ar šitie dalykai gali būti reglamentuoti įstatymais, bet tai negali būti palikta. Į tai reikia reaguoti. Būtų gražu, jei iš pradžių tai padarytų teisėjų savivaldos institucijos. Kad iškilus problemai reaguotų.
Rimas Andrikis
Advokatas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas
Žinau žmonių, kurie uždirbdami mažiau už teisėjus ima dar didesnes paskolas. Manau, kad bet kuris padorus žmogus pats sveria savo galimybes. Jei jis nepagalvoja, kad netekus darbo ar ištikus nelaimei jo turtas atiteks kitiems, o ne saviems, tegul tas paskolas ima. O iš viso garantijų, kad žmogus yra nepažeidžiamas, nėra. Pažeidžiamas yra kiekvienas. Ir ne tik materialine prasme. Dar ir dėl prisitaikėliškumo, karjerizmo ir kitų kriterijų, nesusijusių su pinigais. Tokių dalykų yra tiek teisėsaugos, tiek teisingumo institucijose.
Dėl tokių dalykų žmonės būna pažeidžiami dar dažniau nei dėl materialinių.
Teisėjų atlyginimai į rankas
Apylinkių teismų, kuriuose dirba didžioji dalis – beveik 64 proc. (480) visų teisėjų, – 2730 Lt
Apygardų teismų (194 teisėjai) – 4094 Lt
Lietuvos apeliacinio teismo (27 teisėjai) – 4330 Lt
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (35 teisėjai) – 4565 Lt
Šaltinis – Nacionalinė teismų administracija
Daugiausia prasiskolinusių teisėjų (ir jų šeimų) penketukas
Raimondas Blauzdžius – 1 279 846 Lt
Alvydas Barkauskas – 1 170 945 Lt
Rasa Ragulskytė-Markovienė – 1 065 840 Lt
Rita ir Arūnas Kisieliai – 1 053 586 Lt
Tomas Beržinskas