Kadangi jau prasideda vėgėlių nerštas, žvejams mėgėjams draudžiama jas žvejoti. Toks draudimas nuo 2006 metų taikomas šių žuvų nerštinės migracijos ir neršto laikotarpiu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.
Nors žuvų nerštas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, jam įtakos turi ir žmonių veikla. Ypač kenkia į nerštą traukiančių ar neršiančių žuvų žvejyba. Tokia žvejyba draudžiama nuo senų laikų – iš pradžių galiojo nerašytos taisyklės, o vėliau įstatymų normos (1557 m. Valakų įstatymas, 1589 m. Kuršių marių žvejybos taisyklės ir kt.).
Vėgėlės, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, yra vienos vertingiausių žuvų Lietuvoje. Todėl norint pagausinti šių žuvų išteklius bandoma jas dirbtinai veisti. Per pastarąjį dešimtmetį į vandens telkinius suleista jau 700 mln. vėgėlių. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad jų gausumas telkiniuose visiškai nepriklauso nuo įveistų vėgėlių kiekio. Todėl natūralių išteklių apsauga yra bene vienintelė išeitis.
Aplinkos ministerija primena, kad iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius. Nuo sausio 1 d. sykus, lašišas ir šlakius bus galima žvejoti įsigijus licenciją. Sykų licencinė žvejyba organizuota Platelių, Galvės, Lūšių ir Vištyčio ežeruose. Lašišas ir šlakius nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 15 d., įsigijus licenciją, bus galima žvejoti Nemune, Neryje, Minijoje, Veivirže, Jūros upėje, Dubysoje, Siesartyje ir pajūrio Šventojoje.