Prasideda antroji JAV vadovaujamų pajėgų karo, kuriuo siekiama nušalinti Irako prezidentą Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną) savaitė, tačiau pirmosios septynios karo veiksmų dienos iškėlė kur kas daugiau klausimų, nei davė atsakymų.
Tiesa tai, kad galingiausia armija pasaulyje drauge su sąjungininkais britais jau surengė daugybę oro antskrydžių Bagdade, per kuriuos jis buvo atakuotas sparnuotosiomis raketomis ir itin moderniomis bombomis, taip pat tai, kad ši armija Irake dislokavo tūkstančių karių pajėgas.
Tačiau kol kas tai nedavė jokių rezultatų, nes Saddamas Husseinas ir svarbiausi jo bendražygiai ne tik nenukentėjo per antpuolį Bagdade, bet ir toliau kontroliuoja daugumą šalies teritorijos ir nėra jokių jų valdžios silpnėjimo požymių.
Šiuo metu atrodo, kad Vašingtono pasirinkta "šoko ir siaubo" taktika visiškai neveiksminga.
Vos ne kasdieniai Saddamo Husseino pasirodymai per televiziją įkyriai primena amerikiečiams, kad jiems dar toli iki pergalės psichologiniame kare, kuris yra neką mažiau svarbus nei įnirtingi mūšiai, besitęsiantys Pietų Irake.
Kitas nenuginčijamas faktas apie šį karą yra jo skaudūs padariniai pasaulio ekonomikai.
Vertybinių popierių biržose po staigaus kainų kritimo prasidėjus konfliktui, visą praėjusią savaitę tvyrojo nuosmukio atmosfera, nors naftos kaina buvo palyginti aukšta.
Tarptautinio valiutos fondo generalinis direktorius Horstas Koehleris (Horstas Kėleris) Vokietijos savaitraščiui sakė, kad negalima atmesti pasaulio ekonomikos recesijos galimybės, jei karas Irake užsitęs.
Prasidėjo antroji karo savaitė ir šiuo metu, prisimenant daugelio Amerikos karo ekspertų prognozes prieš karo operacijos pradžią apie greitą jos pabaigą, opiausias neatsakytas klausimas - kiek iš tiesų tęsis šis konfliktas.
Koalicijos pajėgų dar laukia tolimas kelias iki Bagdado, o jų žygį stabdo agresyvus ir ryžtingas irakiečių pasipriešinimas, ką jau kalbėti apie smėlio audras, dėl kurių matomumas sumažėja vos iki kelių metrų, o kariams tenka kęsti didelius nepatogumus.
Kitas svarbus klausimas - ar koalicija sugebės nušalinti nuo valdžios Saddamą Husseiną ir jo aplinką, nes su kiekviena diena auga Irako lyderio, kaip didvyrio ir galimo kankinio, autoritetas, o arabų pasaulyje jis vis dažniau imamas vertinti kaip tikėjimo gynėjas.
Taip pat neaišku, kokių padarinių karas turės bendram regiono stabilumui.
Tiek Amerikai draugiškose arabų valstybėse, pavyzdžiui, Jordanijoje ar Egipte, tiek ir joms priešiškose šalyse viešoji nuomonė, ir taip nepalankiai nusiteikusi Vašingtono atžvilgiu už jo paramą Izraeliui konflikte su palestiniečiais, vis labiau piktinasi karo veiksmais Irake.
Nors, pavyzdžiui, Kairo ir Amano vyriausybėms šiuo metu viešoji nuomonė nekelia didelės grėsmės, visiškai neaišku, kiek išsilaikys esama padėtis, jei karas Irake užsitęs.
Neaišku ir tai, kaip patys irakiečiai vertina amerikiečių ir britų karių atvykimą į jų žemę. Kol kas nedaug kur koalicijos pajėgų kolonos buvo sutiktos džiugiais sveikinimo šūksniais. Tačiau svarbiausia - kaip pasitiks Bagdadas "okupacines pajėgas", atvykusias užimti sostinės.
Tačiau prieš Saddamo Husseino citadelės vartų šturmą koalicijos pajėgos dar turi įveikti įnirtingą Respublikos gvardijos pasipriešinimą, su kuriuo joms jau teko susidurti ir reikės kovoti visą kelią iki Bagdado. Respublikos gvardijai priklauso elitiniai Saddamo Husseino armijos daliniai, keliantys labai rimtą grėsmę sąjungininkių pajėgoms.
Net įžengus į Bagdadą, amerikiečiams ir britams greičiausiai teks dalyvauti ilguose ir kruvinuose gatvių mūšiuose, o Saddamo Husseino pajėgos čia turės pranašumą, nes tai bus jiems gerai pažįstama teritorija ir jie geriau pasirengę kovos veiksmams mieste.
BNS
