Ralį nuo pat pradžių rengia 1926 m įkurtas Lietuvos automobilių klubas (LAK). Pirmasis toks ralis Prezidento Antano Smetonos taurei laimėti startavo 1931 m. liepos 24 d., kai iš Kauno į pirmąsias maratonines lenktynes aplink Lietuvą pajudėjo 14 automobilių ir 12 motociklų kolona.
Nors nuo atmintinų pirmųjų lenktynių prabėgo jau daugiau nei devyni dešimtmečiai, tačiau šiemetinis ralis jo istorijoje - tik 32-asis, kurio nugalėtojai vėl džiaugsis Prezidento taure.
Keturi raliai „Aplink Lietuvą“ surengti prieškario Lietuvoje, o atgaivinti jie buvo šaliai atgavus nepriklausomybę, 1996-aisiais, lygiai po 65 metų, prabėgusių nuo surengto pirmojo ralio Prezidento taurei laimėti.
Išklausė Prezidento sveikinimą
Susirinkusieji į lenktynių atidarymą aplodismentais sutiko Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą, kurį jis atsiuntė ralio dalyviams ir lenktynių organizatoriams.
„Jau trisdešimt antrą kartą Kauno rotušės aikštėje skleidžiasi ypatinga šventė, kuri susieja istorines tradicijas , automobilių sportą ir Lietuvos žmonių meilę savo šaliai. Tęsdami dar tarpukariu užgimusios šventės tradicijas, Jūs kaskart suteikiate joms naujų bruožų, plečiate vis sudėtingesniu tampantį maršrutą, papildote automobilių įskaitas ir klases, gausinate šio sporto entuziastų būrį, o svarbiausia – įtraukiate į jį vis įvairesnius mūsų šalies visuomenės atstovus, taip atspindėdami socialinį Lietuvos paveikslą“, - sakoma Prezidento G. Nausėdos sveikinime.
Prezidentas linkėjo visiems šio ralio dalyviams nestokoti stiprybės, ištvermės, energijos, sveikos konkurencijos ir saugaus kelio, o sekmadienį pasimatyti finiše.
Varžybų dalyvius ir susirinkusius į ralio atidarymą sveikino pagrindinis renginio organizatorius, LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis, LASF prezidentas Egidijus Janavičius ir kiti.
Laukia daugybė prizų
Žinoma, ne visi ekipažai, 1095 km maratono „Aplink Lietuvą“ dalyviai, turi net teorinių galimybių pretenduoti į pagrindinį prizą. Tačiau jie išsidalins ir daugybę kitų garbingų apdovanojimų, įsteigtų įvairių ministerijų ir žinybų, organizatorių ir rėmėjų, dėl kurių pakovoti tikrai verta.
Bene didžiausio žiūrovų ir varžovų dėmesio dar gerokai prieš ralio pradžią Rotušės aikštėje susilaukė tituluočiausi šių lenktynių dalyviai, įvairiais metais laimėjęs net šešias Prezidento taures, „Kauno autoklubo“ sportininkai Vytis Pauliukonis su Audroniumi Gulbinu, prie starto linijos vietoje išvakarėse sugedusios „Subaru Impreza GT“ atvairavę BMW X6.
„Tokio šalto dušo karštą rudenį nelaukėme, tačiau automobilių sporte visko nutinka“, - prieš startą kalbėjo A. Gulbinas.
Ne pirmą kartą ralio „Aplink Lietuvą“ trasas išbandys ir šeimyninis vilniečių Kęstučio ir Domo Taškūnų duetas, vairuosiantis „Volkswagen Golf“.
Vis tvirčiau ralio trasose jaučiasi dar vienas sostinės „Vildujos“ atstovų - Tado Vitkevičiaus ir Feliks Krivickij ekipažas – nuolatinis istorinių automobilių, veteranų ir kitų ralių dalyvis, atkreipęs žiūrovų dėmesį įspūdingais greičiais su 1965 metų gamybos legendiniu ZAZ 965.
Beje, su šiuo automobiliu vilniečių duetas stebino žiūrovus bei varžovus ir legendiniame Monte Karlo istorinių automobilių ralyje.
Į ralio „Aplink Lietuvą“ trasas T. Vitkevičius su F. Krivickij išvairuoja kur kas greitesnį „Toyota MR2“.
Pirštinę varžovams pasirengę mesti ir Edgaras Briedys su Dariumi Saulevičiumi, pasirinkę „Subaru Impreza“.
Kai kurie sportininkai neslepia, jog trijų dienų ralis jiems esąs per sunkus. Tačiau išties nelengvi išbandymai nė motais būreliui dailiosios lyties atstovių, startuojančių tiek mišriuose ekipažuose, tiek grynai moteriškuose.
Ralio atidaryme bene daugiausia aplodismentų susilaukė Alytaus autoklubo narės Rita Sabaitė su Jurgita Raulušaitiene, ralį šturmuosiančios su „Renault Clio Sport“, kaunietės Agnė Mažeikienė su Vaida Mažeikaite, išvairavusios „Honda CRX“ ir kitos damos.
Ralyje dalyvauja ir nemaža Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos (TASVA) sportininkų veteranų grupė.
Aktyvūs ir žmonės su negalia
1996-aisiais, po 65 metų atgaivinus ralį „Aplink Lietuvą“, jame pirmą kartą startavo žmonių su negalia grupė. Tai buvo neregėtas Europoje įvykis, nustebinęs net patį FIA prezidentą.
Tapo gražia tradicija, jog ši žmonių grupė kartu su visais kasmet lenktyniauja tose pačiose ralio trasose ir varžosi dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtos taurės.
Susirinkusieji prie starto linijos vėl išvydo širvintiškius, daugkartinius šios įskaitos nugalėtojus Algimantą Kojį su Vygintu Šuminsku, Darių ir Ramūną Kliaudaičius, Raimundą ir Mindaugą Dabužinskus, Haroldą Tukaną su Vytautu Vasilenko, Nerijų Endriukaitį su Tomu Meškausku, Gintarą Šalkauską su Evelina Prasauske, Mečislovą Trinkūną su Eivile Četkauskaite ir, linkėdami didžiausios sėkmės, vylėsi juos sutikti ir sekmadienį ralio finiše Vilniuje.
Prie starto linijos – ralio bendraamžiai
Pirmojo ralio „Aplink Lietuvą“, startavusio 1931 m., liudininkų jau nelengva rasti.
Tačiau automobilių, kurių pavadinimai ir modeliai mirgėjo Lietuvos automobilių sporto pradžią ženklinančio ralio dalyvių sąrašuose, dar yra. Dalimi jų turėjo progos pasigrožėti ir kauniečiai bei miesto svečiai, atėję į ralio atidarymo ceremoniją Rotušės aikštėje.
Spindintys lyg nauji stovėjo vienuolika istorinių gražuolių, o keli iš jų buvo netgi senesni, nei šalies plentais ir vieškeliais 1931-aisiais dundėjo pirmasis ralis „Aplink Lietuvą“.
Vos metų iki garbingo šimtmečio stigo seniausiam šioje solidžių senolių rikiuotėje „Okland“, kurį vairavo Gintautas Miškinis su Nele Kavaliauskiene, 1929 m. pagamintą REO tramdė Arvydas ir Donatas Pauliukai.
Kiti istoriniai – kiek vėlesnės gamybos, tačiau žiūrovai kėlė kepures 1937 m. laidos Gitauto ir Vidos Žičkų „Mercedes Benz 320“, metais jaunesniam Juozo ir Vidos Raščių BMW 326, retam 1956 m. Remigijaus Jono ir Linos Narauskų SMZ, tikram 1946 m. gamybos kelionių laivui „Cadillac Fletwood“, kurį atvairavo į Rotušės aikštę Justas ir Daiva Staniai.
Mindaugo ir Kajaus Miliauskų 1956 m. laidos „Dodge Royal“, 1971 m. nuo konvejerio nuriedėjusiam Ramūno ir Vaidos Valčiukų „Buick Riviera“ ir kitiems akį traukiantiems gražuoliams.
Po dūdų maršo – į lenktynių trasas
Iš Rotušės aikštės šiltai išlydėti sportininkai iškart pradėjo kovas Kaune, J. Bakanausko gatvėje, Aleksoto inovacijų parke ir Rokuose. Čia jie varžėsi dėl pirmojo ralio trofėjaus – Kauno savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio, atsiuntusio įtaigų sveikinimą lenktynininkams, taurės.
Vėliau ralio kolona pasiekė Kėdainius, kur jo dalyviai suko ratus senojo aerodromo prieigose, o po jos vėl sugrįžo į Kauną, į „Nemuno žiedo“ trasą, kur jų laukė net kelios sportinės rungtys.
Po pietų lenktynininkai jau varžosi Alytaus rajone, Dauguose, o iš ten per Druskininkus ir Šakius jie pasieks Tauragę, kur laukia paskutinės pirmosios dienos gatvių lenktynės ir pelnytas poilsis.
Antrąją ralio dieną lenktynininkai pradės Telšiuose, o iš Žemaitijos sostinės per Joniškį, Žagarę, Biržus jie pasieks Rokiškį, kur jų lauks paskutinė sportinė rungtis A. Strazdelio gatvėje ir antroji nakvynė.
Trečiąją ralio dieną sportininkai pradės Anykščiuose, kur varžysis vietos kartodrome, o vėliau Ukmergėje, miesto automobilių aikštelėje.
Finišas – Vilniuje, S. Daukanto aikštėje
Ralis finišuos sekmadienį, rugsėjo 24 d., 15 val. tradicinėje šių lenktynių pabaigtuvių vietoje – S. Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros.
Uždarymo ceremonijoje ralio „Aplink Lietuvą 2023“ nugalėtojų ekipažui bus įteiktas pagrindinis lenktynių trofėjus – Prezidento Gitano Nausėdos taurė.
Atskirų įskaitų nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti Susisiekimo, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, LASF, LAK, rajonų, kurių teritorijomis driekėsi ralio greičio rungtys, merų taurėmis ir kitais garbingais prizais.