Čilės rinkėjai sekmadienį balsuoja rinkimuose, kuriuose iš devynių kandidatų turi išrinkti naują prezidentą ir kurių favoritė yra socialistė Michelle Bachelet (Mišel Bašelet) su savo reformų programa.
Populiarioji eksprezidentė M.Bachelet turi akivaizdų pranašumą, apklausos rodo, kad ji turi galimybių užsitikrinti 50 proc. paramą, kurios reikia pergalei pirmajame rinkimų rate.
62 metų buvusi politinė kalinė, pediatrė ir gynybos sekretorė po savo kadencijos 2006-2010 metais postą paliko itin populiari, nors jai tuomet ir nepavyko nulemti didelių permainų visuomenėje.
Tačiau šį kartą ji ėmėsi protestuotų reikalo ir žadėjo didelius pokyčius dėl mokesčių ir švietimo turtiniam atotrūkiui mažinti.
M.Bachelet ir jos rimčiausia varžovė Evelyn Matthei (Evelin Matei) buvo vaikystės draugės.
Jų tėvai generolai atsidūrė skirtingose barikadų pusėse po Čilės 1973 metų perversmo — E.Matthei tėvas vadovavo karo mokyklai, kurioje Alberto Bacheletas (Albertas Bašeletas) buvo nukankintas už išsaugotą ištikimybę nušalintajam prezidentui Salvadorui Allende (Salvadorui Aljendei).
Naujausia CEP apklausa parodė, kad 47 proc. save rinkėjais nurodžiusių respondentų palaiko M.Bachelet. Tai reiškia, kad ji turi geras galimybes gauti absoliučią daugumą, kai savo balsus atiduos rinkėjai, kurie apklausos rengėjams neatskleidė savo simpatijų. E.Matthei per apklausą paramą pareiškė 14 proc. respondentų.
Septyni kiti kandidatai atsilieka dar labiau, nors nepriklausomi Franco Parisi (Frankas Parisis) ir Marco Enriquezas-Ominami (Markas Enrikesas-Ominamis) kiek sustiprino savo pozicijas.
Rinkėjai taip pat renka 120 Deputatų Rūmų narių, 20 senatorių, taip pat vietos ir regionų pareigūnus.
Šių rinkimų naujiena yra ta, kad balsavimas nebėra privalomas, – tokia tvarka Čilėje buvo nustatyta pirmą kartą po to, kai 1990 metais buvo atkurta demokratija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
