„Šiandien kviečių visų savivaldybių vadovus – pradėkime kurti „Tūkstantmečio mokyklas“. Labai laukiame jūsų visų šioje programoje, tai – tikrai puiki galimybė sudaryti geresnes ugdymo sąlygas, kurti šiuolaikiškas mokyklas jūsų miestuose ir miesteliuose, žymiai sumažinti mokymo pasiekimų skirtumus tarp mokyklų ir savivaldybių, sustiprinti jau veikiančias mokyklas“ , – pirmadienį startuojant „Tūkstantmečio mokyklų“ pirmajam etapui sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Anot jos, svarbu sustiprinti ir jau veikiančias mokyklas, o esminis siekis – nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios aplinkos suteikti geriausios kokybės švietimą.
Apsispręsti – per 8 savaites
Tuo metu ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė sakė, kad apsispręsti, ar dalyvaus programoje, savivaldybės turi per aštuonias savaites – per jas savivaldybės turės parengti savo švietimo būklės analizę, atlikti kai kuriuos kitus darbus.
„Tūkstantmečio mokyklų“ programa bus įgyvendinama dviem etapais, pirmasis jų prasideda vasario 1-ąją ir baigiasi 2026-ųjų birželio 30 dieną.
Anot J. Šiugždinienės, planuojama, kad pirmasis programos etapas pasieks 150 mokyklų, o galutinis programos tikslas būtų, jog „Tūkstantmečio mokyklomis“ taptų visos šalies įstaigos.
Antrojo etapo pradžia bus tikslinama atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, tęstinių veiklų finansavimo galimybes ir poreikius.
Jau liepą–rugpjūtį numatoma pasirašyti pirmąsias sutartis su savivaldybėmis ir nuo naujų mokslo metų pradėti įgyvendinti savivaldybių pažangos projektus.
Ministrė pabrėžė, kad tai yra „visos švietimo bendruomenės“ programa, derinta su švietimo ekspertais, mokslininkais, savivaldybių atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, o pagrindinės jos įgyvendintojos bus savivaldybės.
Reikalavimai mokyklai – bent 200 moksleivių
Tikimasi, kad programoje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos, jei tiek jų savivaldybėje yra. Jei savivaldybėje nėra tūkstančio mokinių ar trijų kriterijus atitinkančių mokyklų, jos kviečiamos kooperuotis su kitomis, didesnėmis, savivaldybėmis.
Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
„Kurios tiksliai tai bus mokyklos, palikta apsispręsti savivaldybėms“, – spaudos konferencijoje sakė ministrės patarėja A. Andriuškevičienė.
Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės turės atlikti savo švietimo būklės analizę ir atsižvelgiant į ją, parengti pažangos planą, kuriame turės būti pateikta informacija apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslą, tobulintinas sritis, veiklas, joms reikalingas investicijas.
Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus. Rengiant planą, savivaldybes konsultuos „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertais.
Leis įsigyti priemones, tobulintis pedagogams
Investicijos bus galimos penkiose kryptyse: mokyklų vadovų ir pedagogų kompetencijų, ugdymo veiklų ir užsiėmimų organizavimas, mokyklų išteklių prieinamumo gerinimas, įrangos ir mokymo priemonių įsigijimas, turimos infrastruktūros pritaikymas ar atnaujinimas, naujos infrastruktūros sukūrimas.
Su kiekviena savivaldybe bus sutariama dėl konkrečių programos tikslų, konkrečių siekiamų rodiklių sąrašo, tačiau pagrindiniai rodikliai bus šie: turės didėti Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį mokymosi pasiekimą lietuvių kalbos ir matematikos dalykuose užsitikrinusių moksleivių dalis, mažėti jungtinių klasių komplektų 1-8 klasėse, didėti vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių moksleivių skaičiui.
Taip pat turės didėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių dalis.
Dėmesys bus telkiamas ir į šias keturias sritis: lyderystė, įtraukusis (prisitaikantis prie moksleivių poreikių) ugdymas, kultūrinis ugdymas ir STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) ugdymas.
Savivaldybei skiriamos sumos priklausys nuo moksleivių skaičiaus savivaldybėje, finansavimas bus skirtas atsižvelgiant ne į tikslų skaičių, o į imtis, pavyzdžiui, savivaldybės, kuriose mokosi 10-15 tūkst. moksleivių, galės pretenduoti į 5,5 mln. eurų krepšelį.
