Valdančioji dauguma ryžosi valstybės valdymo reformai, pagal kurią dalis iki šiol nepajudinamų klerkų ministerijose nuo liepos 1 d. keisis rotacijos principu – su naujo ministro atėjimu.
Dirbs prasmingiau
Vakar Seimas priėmė teisės aktų pataisas, pagal kurias dabartinius karjeros valstybės tarnautojus – ministerijų valstybės sekretorius irministerijų sekretorius – pakeis ministerijų kancleriai ir politinio pasitikėjimo viceministrai, rašo „Respublika“.
Pagal naujas pataisas, ministerijos kancleris vykdys administratoriaus funkcijas. Įstatyme taip pat įteisinta, kad ministerijose negali būti daugiau kaip po keturis viceministrus. Beje, šias įstatymo pataisas tik sąlygiškai galima vadinti naujomis, nes valdančioji dauguma taip siekia sugrįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kurią socialdemokratai buvo pakeitę 2002 m.
„Įvedamas šioks toks politinio pasitikėjimo ir karjeros valstybės tarnautojų balansas, nes dabar ministerijose iš principo karjeros valstybės tarnautojai dominavo. O politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų buvo minimalus skaičius, jų funkcijos buvo tiek neveiksmingos valstybės valdymo prasme, kad faktiškai jų buvimas buvo, galima sakyti, beprasmis“, - paaiškino pataisas pristatęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas.
Kokybė nenukentės
Minėtos pataisos diskusijų Seime metu sulaukė opozicinių frakcijų atstovų, ypač socialdemokratų, priekaištų. Esą tai privers iš darbo išeiti patyrusius ministerijų darbuotojus, specialistus, dėl to neva nukentės pačių institucijų darbas.
Tačiau, anot V. Kurpuveso, ši reorganizacija yra tikslinga, nes pagrindinis korpusas karjeros valstybės tarnautojų, kuris turės garantuoti tam tikrą administracijos stabilumą, išlieka.
„Nereikia dramatizuoti, nes, įsivaizduokite, jeigu Kultūros ministerijoje dviejų sekretorių vietą užims viceministrai, argi galima sakyti, kad administracinis korpusas dėl to yra išderinamas ir tampa nestabilus? Juk lieka 90 kitų valstybės tarnautojų, kurie yra pakankamai kompetentingi ir turi daug žinių“, - sakė TPP narys.
Bijo permainų?
Į opozicijos kritiką, kad tokiomis įstatymo pataisomis siekiama ne valdymo racionalumo, o politinių motyvų, valdantieji atkirto, kad opozicija paprasčiausiai baiminasi permainų valdymo struktūrose, nenori prarasti įtakos jose.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius tikino, kad kaita yra natūralus procesas, keičiasi net opozicija, todėl negalime sutrukdyti atėjusiai komandai įgyvendinti savo politiką.
„Kodėl oponuojama? Oponuojama tam, kad gali pasikeisti tam tikri žmonės valdymo struktūrose, kurie labai glaudžiai susiję su opozicija“, - P. Auštrevičių citavo naujienų agentūra ELTA.
Manoma, kad naujosios pataisos palengvins Vyriausybei įgyvendinti savoprogramą. Tokia praktika, kai keičiantis politinei šalies valdžiai keičiasi ir valstybės tarnautojų komanda valdžios institucijose, taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Arturas Paknys
