Miškininkai pastebi, kad populiarėja lietuviškos eglutės vazonuose, kurias vėliau galima pasodinti prie sodybų arba miške. Taip pat jie įspėja, kad egles išsikirtusiems savavališkai gresia nemažos baudos.
Didysis eglučių pirkimas bus kitą savaitę, o gruodžio 18 dieną beveik 130 vietų Lietuvoje bus nemokamai dalijamos eglių šakos. Pernai jų prireikė daugiau nei 100 tūkst.
„Žmonės netgi nuo kiniškų eglučių pereina prie tų pačių žaliaskarių. Pernai Alytaus gyventojai noriai atėjo ir iš mūsų ėmė. Buvo išdalyta nuo 3 iki 4 tūkst. šakų“, – sako Alytaus miškų urėdijos prekybos vadybininkas Aurimas Kašelionis.
Lietuviškos eglutės nebrangsta. Alytaus medelyne jos kainuoja nuo 5 iki 100 litų – už tiek galima įsigyti trijų metrų sidabrinę ar serbinę eglę.
„Žmonės daugiau prašo gyvų eglučių su vazonėliais, kad paskui galėtų pasodinti. Su vazonais šiemet prekiaujame serbinėmis, dygliuotosiomis eglėmis, arba, liaudiškai tariant, sidabrinėmis, ir kėniais bei paprastomis eglutėmis. Pušies šiek tiek daugiau pradėjo pirkti“, – sako Darius Truncė, Alytaus miškų urėdijos medelyno viršininkas.
Miškininkai pastebi, kad pastaraisiais metais mažėja norinčių prieš didžiąsias šventes savavališkai išsikirsti eglių.
„Sustiprintas dėmesys miškų apsaugai, mūsų pareigūnai tikrina medienos gabenimą, pasižiūri, ar nevežamos eglutės. Pusė Lietuvos miškų yra privatūs, – privačių miškų savininkams niekas netrukdo iš pomiškio vieną kitą eglutę prasiretinant nusikirsti nekenkiant miškui“, – sako Gintautas Sventickas, Valstybinės miškų tarnybos Alytaus teritorinio poskyrio vedėjas.
Pasak miškininkų, pažeidėjų laukia nemažos baudos – nuo 50 iki 100 litų, o jeigu eglutę neteisėtai išsikirs pareigūnas, bauda – dvigubai didesnė. Priskaičiavus žalą gamtai, ji gali išaugti iki 1000 litų.
