Onutė Maltiečių ordino pagalba džiaugiasi, sako, pati nei išsivirti, nei išsikepti nepajėgianti:
„Labai reikalinga, labai labai…. Ką aš daryčiau, aš nevaikštau, išsivirt nieko. Tai aš patenkinta, kad atveža sriubos, atveža duonytės.“
Tik kai šiandien įprastu metu sriuba ant stalo dar negeravo, moteris jau sunerimo.
„Buvau sunerimus, kai nesulaukiau, tai sakau nežinau, kodėl nutrūko – ar čia sumaištis ta sumaišė, ar čia mašina sugedo ar kas čia“, – sako kaunietė Ona Janina Pyragienė.
Tad maltiečiai ramina, maistas jų lankomus vienišus senolius ir karantino metu pasieks, tik gal produktai kiek keisis. Sako jau sulaukę ir rėmėjų pasirengusių ištiest dosnią ranką, tačiau ir žmonių, kuriems reik pagalbos, daugėja.
„Skambina ir socialiniai darbuotojai, kad nėra kam nunešt vaistų, ar galit maisto, nė vienam nepasakėm ne. Sriubą, manau, kad mes vešim visada, lygiai taip pat vežam maisto davinius“, – pasakoja Kauno maltiečių koordinatorė Gražina Senvaitienė.
Tris kartus per savaitę Česlovas iš maistą ruošiančios kavinės į automobilį susikrauna termosus su karšta sriuba ir suka ratus po Kauną, namuose aplankydamas kelias dešimtis kauniečių senjorų.
„Kiti sutinka tik iki durų, ypač dabar, tik išpilu ir viskas, nes nenori kontaktuot visai“, – teigia savanoris Česlovas Grečinas.
Pas senolius savanoriai dabar neužsibūna, palieka tik maistą, netvarko ir jų namų, o taip jų laukiamus gyvus pokalbius keis telefoniniais.
„Nebebus ilgesnių pasėdėjimų, pabendravimų kontakto, nes ten kai nuvažiuoji, tai pasėdėk, pabūk, neskubėk papasakok, tai šito tikrai nebus. Ne dėl laiko, o dėl saugumo“, – kalbėjo Kauno maltiečių projektų koordinatorė Gražina Senvaitienė.
Skurstančiųjų pagalbininkai bijo, kad dėl karantino užsidarius mokykloms ir dienos centrams be karšto maisto porcijų liks ir daug socialiai remtinose šeimose augančių moksleivių. O kai kuriems jų – juk tai vienintelis sotesnis kąsnis per dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministras sako tuo privalo pasirūpinti savivaldybės.
„Lėšas savivaldybės turi užtikrinti, kad maistą gautų, didžioji dalis bus organizuojama per paketų įteikimą vaikams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Dalis nevyriausybinių organizacijų pačios sprendžia, kaip pasirūpinti šelpiamais vargšais, daugelis keičia maitinimo tvarką. Štai artėjant vidurdieniui prie Sriubos valgyklos Partizanų gatvėje Kaune, kurią administruoja Prisikėlimo parapija, jau buriuojasi karšto viralo laukiantieji.
Tačiau, jei anksčiau, pasiėmę porcijas, daugelis čia pat sėsdavo prie stalų ir valgydavo, dabar valgykla tuščia. Tik kaukši samčiai, kuriais moterys krauna porcijas į vienkartinius indus.
Kasdien čia per dvi valandas pamaitinama apie 300 stokojančiųjų maisto.
„Sriubą keičiame į kažką tirštesnio, didelei daliai žmonių, kurie ateina, tai vienas patiekalas per dieną. Jei paliktume tik sriubą, kaip ir per mažai tai dienai, tai darome arba troškinį, arba košę, kas gali pasotinti ilgesniam laikui“, – pasakoja sriubos valgyklos vedėja Jūratė Matikovienė.
Čia ateinančiųjų skaičius kol kas nesikeičia, naujokų vos vienas kitas:
„Kur aš valgysiu, ant laiptų, ne, aš namus turiu. Man visada gerai, čia restoranas mano nemokamas.“
„Labai gerai, labai dėkingi šitai organizacijai. Tai, aišku, sunku, čia labai didelė pagalba.“
Valgyklos vedėja sako, buvę pasiūlymų nutraukti velką, bet jie nusprendę, kad šiuo itin sunkiu metu virėjos dirbs, kol galės.
„Padidėjo skaičius tų, kuriems nešame maistą pagamintą į namus. Turime parapijoje pagalbos namuose tarnybą, tai kada lankome ligonius – tai skatiname juos atsisakyti maisto pirkimo iš parduotuvių ir gaminimo namuose“, – teigia J. Matikovienė.
Koronavirusas – pavojingiausias pagyvenusiems žmonėms ir jie raginami likti namuose, jų kasdienybę telefoniniais pokalbiais praskaidrinti pasirengę „Sidabrinės linijos“ savanoriai. Tai jie daro nuolat, bet dabar stiprina pajėgas. Beveik 300 savanorių pasikeisdami šiomis dienomis dar intensyviau bendraus su senjorais.
