Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka
Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti.
Kai kur bulvės visai pražuvo
„Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis. Nieko nuostabaus, nes sąlygos joms augti buvo nepalankios. Labai drėgnas pavasaris, vasaros karščiai ir liūtys pakenkė bulvėms. Tačiau yra tokių plotų, kur derlius bus aukščiausias – 40–50 tonų iš hektaro“, – sakė stambus bulvių augintojas Edas Sasnauskas.
Šakių rajone ūkininkaujančio Martyno Laukaičio skaičiavimais, jo bulvių derlius bus mažesnis apie 30 proc. „Kai kurie plotai tiek užmirkę, kad nėra, ką ir kasti. Derliui įtakos turėjo ir tai, kad bulvės ne laiku pasodintos dėl drėgno pavasario. Tokios sodinimo sąlygos pasitaikė bene pirmą kartą per visą ūkininkavimo patirtį. Teko sodinti net naktimis“, – pastebėjo bulvių augintojas.
Vidutinio derliaus – apie 30 t iš ha – šiemet tikisi Pasvalio rajono ūkininkas Stanislovas Aleksandravičius ir rokiškėnas Rytis Piskarskas.
Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Skaičiuojama, kad šiemet Europoje bulvių bus užauginta apie 5 mln. tonų mažiau. Ūkininkai sako, kad šiemet jie turės ir bulvių sandėliavimo problemų. Mat nepalankiomis sąlygomis išaugintas bulves sunkiau išlaikyti.
Tačiau, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovės Zofijos Cironkienės, tuose ūkiuose, kuriuos aplenkė gamtos stichijos, gali būti prikastas net rekordinis derlius. Tokiems ūkiams metai bus itin palankūs, nes geros kokybės prekinių bulvių kainos jau dabar 30–40 proc. aukštesnės nei pernai.
Nuo rudens veža į Rusiją
Anot Z.Cironkienės, rudenį nėra palankios rinkos prekinių ūkių savininkams. Šiuo metu būna didelė bulvių pasiūla. Rinką paprastai užpildo ir kainas numuša smulkūs augintojai, neturintys saugyklų.
Tačiau šiemet situacija kitokia. „Jau ne tik bulvės, bet ir kopūstai, morkos pradedamos vežti į Rusiją“, – tvirtino LDAA direktorė.
Lietuviškomis bulvėmis domisi ir olandai, belgai, lenkai, latviai, estai, tad pavasarį lietuviškų bulvių vidaus rinkoje gali ir nebelikti, o atvežtinių bulvių kainos gali siekti 2 litus.
„Bulvių teiravosi olandai, jų pavyzdžius išsiunčiau į Belgiją, Lenkiją. Sutartis jau nori sudaryti pirkėjai iš Kaliningrado, tačiau kol kas jų sudaryti negaliu, kol nėra derliaus aruode“, – tvirtino E.Sasnauskas.
Pirkėjų iš Rusijos skambučių sulaukė ir Rokiškio rajono ūkininkas R.Piskarskas. Tačiau, anot ūkininko, rimtai dėl pardavimo nebuvo susitarta. M.Laukaitis sakė bulves parduodantis prekybos tinklams, taip pat į Latviją, Estiją, o šiemet ankstyvąsias bulves pardavinėjo ir lenkams.
Nuolaidos pirkėjams augintojų sąskaita
Nuostolius dėl mažesnio derliaus turėtų kompensuoti augančios bulvių kainos. Augintojai prognozuoja, kad netrukus jie bulves pardavinės po litą už kilogramą.
„Ukrainoje iš lauko bulvės perkamos po 1,10 Lt už kg, Rusijos turguose jos kainuoja apie 2 Lt už kg. Rusai jau rezervuojasi bulves iš Baltarusijos“, – sakė E.Sasnauskas.
Prekybos tinklams mūsų augintojai bulves parduoda po 0,50–0,70 Lt už kg. Tačiau ant ūkininkų pečių gula ir prekybos tinkluose taikomos nuolaidos ir akcijos pirkėjams. Pasak Z.Cironkienės, augintojų mėnesio įvairios nuolaidos mažmeninės prekybos tinklams siekia iki 13 proc. nuo parduotos produkcijos, o dažnoms akcijoms produkcija superkama ypač žemomis kainomis. Tad realiai produkcija parduodama už kitokią kainą nei skelbiama.
„Perka už pusę lito, o parduoda už bemaž du litus. Tai pasityčiojimas iš žmonių“, – prekybininkų manipuliacijos nepatinka E.Sasnauskui. Ūkininkas dideliems prekybos tinklams savo bulvių neparduoda. Jas eksportuoja, tiekia darželiams, ligoninėms ir kt.
Anot LDAA direktorės, eksportui kokybiškos bulvės parduodamos šiek tiek pigiau, nes augintojai nepatiria transportavimo, prekinio paruošimo išlaidų. „Vežėjai du tris kartus per savaitę atvažiuoja tiesiai į ūkį, pasiima didelius kiekius – po 20–30 tonų bulvių didmaišiuose, todėl ūkininkams nebereikia fasuoti bulvių mažesniais kiekiais“, – aiškino Z.Cironkienė.
Puola vagys ir gervės
Kai kurie ūkininkai skundėsi, kad šiemet bulves tenka labiau saugoti nuo vagių ir paukščių. Rokiškio rajono augintojas R.Piskarskas tvirtino savo laukuose pagavęs vagišius, kurie darbavosi su visa šeima. Ūkininkas skaičiavo, kad neteko 15 tonų bulvių.
Pasvalietis S.Aleksandravičius sakė, kad negali atsiginti nuo bulves ir kitas daržoves puolančių gervių. „Jos iškapsto bulves, jas apgadina ir palieka. Gal paukščiai kirmelių ieško? Gervių tūkstančiai laksto. Jei toks pulkas vienu metu nutūptų ant lauko, 10 hektarų bulvių sugadintų“, – nuogąstavo ūkininkas.
Vida TAVORIENĖ
