Daugiau nei 100 antikiniškuose protestuose dalyvavusių tibetiečių pasidavė Kinijos teisėsaugai, komunistinės diktatūros oficialius duomenis cituoja BBC. Priminsime, kad Kinijos valdžia buvo nustačiusi terminą, iki kurio protestuotojai turi pasiduoti, priešingu atveju buvo grasinama susidorojimu.
Aktyvistai Tibete teigia, kad policija aktyviai vykdo kratas įtariamųjų protestuotojų namuose ir vykdo suėmimus. Kinijos komunistinė diktatūra dėl neramumų Tibete kaltina Dalai Lamą. Užsienio žurnalistai neįleidžiami į sostinę Lasą, o informacijos sklidimas yra smarkiai ribojamas. Kinijos valdžia teigia, kad per neramumus žuvo 13 civilių, tuo tarpu Tibeto aktyvistai pateikia duomenis, teigiančius, jog aukų yra daugiau nei 80. Antikiniški protestai prasidėjo kovo 10 dieną, kai buvo minimos tibetiečių sukilimo prieš Kiniją metinės. Palaipsniui protestai įsismarkavo, o penktadienį tibetiečiai ėmė padeginėti kinams priklausančias parduotuves bei akmenimis apmėtė policiją.
Tibetas XX amžiaus pradžioje pasiskelbė esąs nepriklausomas nuo Kinijos ir tokiu išliko iki 1950 metų, kai Kinija įsiveržė į Rytų Tibetą. Po metų abi šalys pasirašė „Septyniolikos punktų susitarimą“, kuris garantavo Tibetui autonomiją ir laisvę praktikuoti budizmą. Tačiau Tibete buvo įkurta civilinė bei karinė Kinijos valdžia. 1959 metais tibetiečiai sukilo prieš kinų valdžią, tačiau sukilimas buvo brutaliai numalšintas – žuvo keli tūkstančiai žmonių, Dalai Lama turėjo pasitraukti iš šalies ir Tibeto vyriausybei, įsikūrusiai išeivijoje, šiuo metu vadovauja iš Indijos. Būtent, minint šio sukilimo metines, ir įsiplieskė šiuo metu Tibete tebevykstantys protestai. Nepaisant to, kad Kinija 1965 metais sukūrė Autonominį Tibeto regioną, budistų vienuoliai visą laiką jautė, jog Pekinas nesilaiko „Septyniolikos punktų susitarime“ prisiimtų įsipareigojimų. Tad regioną kartas nuo karto sudrebina sukilimai. Bene rimčiausias iš jų vyko 1988 metais, kai Kinija buvo priversta paskelbti karinį įstatymą. Nors Tibetas oficialiai yra autonomiškas regionas, tačiau tibetiečiai jaučia, kad iš tikro juos valdo kinai.
Po šeštajame dešimtmetyje įvykdytos invazijos, Kinijos Vyriausybė į Tibetą perkėlė daug kinų. Be to, per Mao vykdytą kultūrinę revoliuciją buvo sugriauta daug budistų vienuolynų bei kitų Tibeto kultūrai brangių paminklų. Prieš porą metų nutiesta pirmoji geležinkelio linija, kuri sujungė sostinę Lasą su Kinijos Golmudo miestu, tačiau į ekonomikos vystymąsi tibetiečiai žvelgia atsargiai ir mano, kad didėjantis kinų antplūdis graso jų tapatybei.
