Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca pasakojo, kad į Lietuvą atsikraustė gana egzotiškas, kryžiuočio dydžio voras. Šių vorų patinų ilgis siekia 5-9 mm, o patelių 19-28 mm
„Vapsvavoris gana stambus, didelis egzotiškas voras. Maždaug mūsų kryžiuočio dydžio, dar didesnis“,– kalbėjo jis.
Jie aptinkami saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose, prie vandens telkinių. Pagrindinis šių vorų maistas yra žiogai.
„Jie gyvena atvirose vietose, tokiose kaip pievos, dabar tie vapsvavoriai yra pakankamai plačiai išplitę pievose, ganyklose ir pan.“,– pridūrė R.Ferenca.
Kaip jie čia atkeliavo?
„Tai yra rūšis išplitusi pietų Europos stepėse, Viduržemio jūros regione, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, ir palaipsniui ji plito į šiaurę“,– pridūrė R.Ferenca.
Kadangi vorai neskraido, jie plinta kitais keliais.
„Kartu su voratinkliais vėjas nešioja mažus voriukus. Bobų vasaros metu, kai mes matome daug voratinklių, tai čia ne šiaip sau. Tuose voratinkliuose tūno maži voriukai, kuriuos vėjas išnešioja, nes tokiu būdu jie plinta. Kadangi skristi jie negali, ropoti yra pernelyg lėtas būdas, per daug pavojingas, nes jie gali pakliūti bet kokiam paukščiui į nasrus, jį gali sulesti, aišku, taip ir įvyksta, o voratinklio pagalba jie sklendžia.
Tai yra optimaliausias variantas ir gamtos yra taip parinkta. Manau, tai yra vienas iš plitimo kelių, žinoma, tokia kelionė vyksta nepalyginamai lėčiau, nei vabzdžių“,– kalbėjo Romas Ferenca.
Ar šie vorai nuodingi?
Visi vorai yra nuodingi, bet ne žmogui.
„Iš tikrųjų visi vorai turi tam tikrų nuodingų medžiagų, kuriomis paralyžiuoja savo auką, jie yra grobuonys, bet žmonėms jie nėra pavojingi“,– nuramino R.Ferenca.
Neseniai atrastas ir naujas vabalas
Neseniai medienvabalį atradęs R. Ferenca sako, kad tai nėra jokia sensacija, o eilinis įvykis, nes entomologai naujų vabalų rūšių randa kasmet.
„Mes etnomologai tarpusavyje bendraudami, besidalindami informacija, dirbdami gamtoje kiekvienais metais randame nuo kelių iki keliolikos naujų rūšių Lietuvoje ir jeigu, tai nauja rūšis, nereiškia, kad ji iš kažkur atkeliavo, ji galėjo gyventi čia nuo seno“,– kalbėjo jis.
Invazinės rūšys
Invazinės rūšys į Lietuvą pakliūna dviem būdais: su žmonių pagalba arba pačios.
Dalis rūšių į Lietuvą patenka su žmonių pagalba bei maisto produktų prekyba.
„Karantino tarnybos stebi, kad rūšys, kurios patekusios iš kitų kraštų kelia grėsmę, čia nepatektų. Visa tai yra bandoma kontroliuoti, bet tai labai sudėtinga“,– kalbėjo jis.
