„Mes primygtinai norime ir toliau turėti galimybę pasakyti „ne“, – pareiškė Nicolas Hernandezas, vienas iš IT bendrovės „Aleph Networks“ įkūrėjų ir jos generalinis direktorius.
Anot jo, remdamasi savo etikos komiteto vertinimais ir vyriausybės užsakovų informacija, „Aleph“ atmetė 30–40 proc. prašymų išduoti licenciją naudoti bendrovės sukurtą „tamsiojo interneto „Google“.
Dauguma interneto naudotojų niekada neperžengia lengvai randamų ir įprastai naršant internete pasiekiamų svetainių ribų.
Tačiau anonimiškumo siekiantys asmenys ir svetainės gali pasislėpti nuo svetimų akių, pasitelkdami lengvai prieinamą programinę įrangą, pavyzdžiui, „Tor“ arba „I2P“.
Šių svetainių negalima rasti atliekant įprastą paiešką. Vietoj to, naudotojai turi įvesti tikslų URL adresą, kurį dažnai sudaro atsitiktinių simbolių seka.
Autoritarinėje valstybėje tokio režimo priešininkai, pasinaudodami tokia slaptumo galimybe, galėtų susitelkti arba susisiekti su išorės pasauliu be baimės būti aptiktiems.
Tačiau „tamsusis internetas“ taip pat puikiai tinka prekybai narkotikais ir ginklais, žmonių kontrabandai ir teroristų bendravimui šifruotose pokalbių svetainėse.
Kai Celine Haeri, viena iš „Aleph“ įkūrėjų, bendrovės sukurtoje sistemoje atlieka paiešką, įrašiusi Austrijos pistoletų gamintojos „Glock“ pavadinimą, ekrane tučtuojau išdygsta kelios svetainės, kuriose siūloma slaptai įsigyti ginklų.
Kaip raktinį paieškos žodį nurodant cezį 137 – radioaktyvųjį elementą, kuris gali būti naudojamas gaminant „nešvarias“ branduolines bombas, – sistema randa 87 tamsiojo interneto svetaines, o dar vienoje svetainėje paaiškinama, kaip pasidaryti sprogmenis ar granatsvaidį namų sąlygomis.
„Kai kuriose svetainėse net giriamasi, kiek žvaigždučių patenkinti klientai įvertino vienokį ar kitokį produktą,“ – pažymėjo N. Hernandezas.
Nežinoma teritorija
Per pastaruosius penkerius metus „Aleph“ maždaug 140 tūkst. „tamsiojo interneto“ svetainių indeksavo 1,4 mlrd. nuorodų ir 450 mln. dokumentų.
Iki gruodžio mėnesio naudojant bendrovės programinę įrangą taip pat buvo rasta 3,9 mln. pavogtų kredito kortelių numerių.
„Be paieškos sistemos jūs negalite susidaryti išsamaus vaizdo“ apie visas paslėptas svetaines, tvirtino N. Hernandezas.
Iš pradžių jis ir jo vaikystės draugas, pasinaudodami savo programišių įgūdžiais, padėdavo žodžio laivės gynėjams ir kovotojams su smurtu prieš vaikus, o dienomis dirbo IT inžinieriais.
Po to C. Haeri, tuo metu dirbusi mokytoja, jų paprašė padėti sujungti jos kolegų, kurie priešinosi vyriausybės numatytai švietimo sistemos reformai, tinklaraščius.
Šio darbo vaisius tapo masinio duomenų rinkimo ir indeksavimo programinės įrangos pagrindu, o 2012 metais trijulė įkūrė bendrovę „Aleph“.
Iš pradžių jiems pavyko pritraukti 200 tūkst. eurų, tačiau po to bendrovė kelis kartus buvo atsidūrusi ties bankroto slenksčiu. Galiausiai jai pavyko rasti suinteresuotą klientą – Prancūzijos kariuomenės ginklų ir technologijų pirkimo agentūra.
„Parodyti, ką mes galime, jie mūsų paprašė praėjus dviem dienoms po išpuolio prieš „Charlie Hebdo“, – pareiškė N. Hernandezas, turėdamas omenyje 2015 metais įvykdytą išpuolį prieš satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją, per kurį žuvo 12 žmonių ir atsakomybę už kurį prisiėmė „Al-Qaeda“ padalinys.
Su etika susijusi rizika
Galimybė slaptai naršyti „tamsiajame internete“ yra tai, ko siekia saugumo tarnybos, kovojančios su neteisėta prekyba ar bandančios užkirsti kelią teroristų išpuoliams.
JAV vyriausybės Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra (DARPA) jau daugelį metų įgyvendina panašų projektą, pavadintą „Memex“.
„Aleph“ planuoja savo programinę įrangą netrukus papildyti dirbtinio intelekto galimybėmis, kurios leis atpažinti tokius vaizdus kaip Kalašnikovo automatai ar vaikų išnaudojimo aukos, arba įspėti įmones apie galimus autorių teisių pažeidimus.
Bendrovės įplaukos šiemet turėtų sudaryti apie 660 tūkst. eurų, o kitąmet jos, kaip tikimasi, bus dukart didesnės.
Tai sudomino investuotojus, juolab kad „Aleph“ stengiasi plėsti savo klientų sąrašą, kad jame, be vyriausybės agentūrų, būtų daugiau privačiojo sektoriaus pirkėjų.
Tačiau daugėjant žmonių ir įmonių, kurios pradeda naudotis „Aleph“ paieškos sistema, didėja rizika, kad ji galiausiai pateks į nusikalstamų organizacijų ar priešiškų vyriausybių rankas.
Bendrovės laukia iššūkis – plėstis laikantis aiškių gairių, kaip spręsti sudėtingus etinius klausimus.
Tačiau N. Hernandezas žada išlikti budrus ir savo vaidmenį lygina su „miesto gynėjais“ senovės graikų demokratijose.
