Paryžiaus Dievo Motinos katedroje antradienį priešais altorių nusišovė kraštutinių dešiniųjų rašytojas ir aktyvistas Dominique'as Venneris (Dominikas Veneris), kuris paliko pareiškimus, smerkiančius gėjų santuokas ir imigraciją.
78 metų eseistas D.Venneris buvo susijęs su Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų ir nacionalistų grupe. Policija pranešė, kad jis nusišovė iš pistoleto, kelios minutės po 16 val. (17 val. Lietuvos laiku), ir kad žmonės iš katedros, kurių joje tada buvo maždaug 1,5 tūkst., buvo be jokių incidentų evakuoti.
D.Venneris paliko laišką, kurį po jo mirties per konservatyvų radiją "Radio Courtoisie" perskaitė draugas, ir paskutinį esė savo tinklalapyje.
Juose smerkiamas ir neseniai priimtas įstatymas dėl gėjų santuokų legalizavimo, ir imigracija iš Afrikos.
"Tikiu, jog būtina paaukoti save, kad nutraukčiau mus apėmusią letargiją, - sakoma per radiją perskaitytame jo laiške. - Nusižudau, kad pažadinčiau miegančias sąžines".
D.Vennerio savižudybę kaip politinį gestą gyrė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen).
"Pagarba Dominique'ui Venneriui, kurio paskutinis, didžiai politinis aktas buvo (atliktas) siekiant pažadinti Prancūzijos žmones", - "Twitter" parašė M.Le Pen. Tačiau vėliau ji pridūrė, kad "Prancūzija atsinaujins ir išsigelbės su gyvenimu ir viltimi".
Katedros rektorius monsinjoras Patrickas Jacquinas (Patrikas Žakenas) AFP sakė, kad D.Venneris prieš nusižudydamas ant altoriaus padėjo laišką. Šaltinis policijoje sakė, kad tame laiške išdėstytos panašios mintys kaip ir D.Vennerio tinklalapyje.
"Mes jo nepažinojome, jis katedroje nuolat nesilankydavo", - sakė P.Jacquinas ir pridūrė manantis, kad žmogus šioje katedroje nusižudo pirmą kartą.
Paskutiniame esė savo tinklalapyje D.Venneris keikia "šlykštaus įstatymo", kuriuo gėjams leidžiama tuoktis ir įsivaikinti, priėmimą. Šeštadienį tas projektas pagaliau tapo įstatymu, po mėnesius trukusių piktų politinių dešiniųjų protestų.
D.Venneris taip pat pasmerkė imigraciją iš Šiaurės Afrikos, kuri, pasak jo, yra tikras "pavojus", ir paragino aktyvistus imtis priemonių "prancūzų ir europiečių identitetui" apsaugoti.
Tikriausiai turėdamas omenyje savo savižudybę, D.Venneris parašė: "Neabejotinai reikės naujų, įspūdingų, simbolinių gestų mieguistumui išsklaidyti ... ir prisiminimams apie mūsų ištakas vėl pažadinti".
"Ateina laikas, kai žodžius turi paremti veiksmai", - pridūrė jis.
D.Venneris ilgą laiką publikuodavo dešiniojo sparno esė, karines istorijas ir knygas apie ginklus ir medžioklę.
Jis kariavo prancūzų kare Alžyre ir priklausė trumpai gyvavusiai sukarintai OAS ("Slaptai ginkluotai organizacijai"), kuri nepritarė Alžyro nepriklausomybei nuo Prancūzijos.
D.Vennerio leidėjas Pierre'as-Guillaume'as de Roux (Pjeras Gijomas de Ru) sakė, kad kita jo knyga, kuri vadinasi "Vakarų samurajus", turi būti išleista birželį.
Pasak jo, rašytojo mirtis turi "itin didelę simbolinę galią, kuri apytikriai prilygsta (Yukio) Mishimos (Jukijo Mišimos)" - radikalių dešiniųjų pažiūrų japonų rašytojo - ritualiniam nusižudymui 1970 metais.
Y.Mishima tikriausiai įkvėpė D.Vennerio savižudybę, sakė Nacionalinio fronto politikas ir Japonijos ekspertas Bruno Gollnischas (Briuno Golnišas).
Y.Mishima, kuris laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinių japonų rašytojų, nusižudė per dramatišką samurajų stiliaus ritualą vienoje Savigynos pajėgų stovykloje Tokijuje, pareikšdamas politinį protestą. Jis buvo 45 metų amžiaus.
Prieš pat savižudybę jis kreipėsi į karius, pasmerkė pacifistinę pokario konstituciją ir šiuolaikinės Japonijos smukimą. Jis ragino karius pakilti ir sukurti šalį, kur centrinę vietą užimtų imperatorius.
Gotikinė Dievo Motinos katedra, stovinti salelėje Senos upėje, yra vienas labiausiai lankomų Paryžiaus objektų. 2011 metais joje apsilankė 13,6 mln. lankytojų, o šiemet minimos 850-osios katedros metinės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
