Ji yra tarp maždaug 100 prancūzių – rašytojų, atlikėjų ir mokslininkių, – atviru laišku pasmerkusių „demaskavimų“ bangą po pareiškimų, kad Holivudoprodiuseris Harvey Weinsteinas (Harvis Veinsteinas) daug dešimtmečių seksualiai smurtaudavo prieš moteris.
Laiško autorės tai pavadino „raganų medžiokle“, keliančia pavojų seksualinei laisvei.
„Išžaginimas yra nusikaltimas, tačiau bandymai ką nors suvilioti, net primygtiniai ar negrabūs – ne“, – sakoma laiške, kurį paskelbė dienraštis „Le Monde“.
„Vyrai iš karto baudžiami, varomi iš darbo, nors viskas, ką jie tik kažkam palietė kelį ar bandė nuvogti bučinį“, – sakoma laiške, kurį taip pat pasirašė Catherine Millet (Katrin Milė), itin atvirų, 2002 metais išleistų memuarų „Seksualinis Catherine M. gyvenimas“ (La Vie Sexuelle De Catherine M. ) autorė.
Laiške teigiama, kad vyrai mindomi purve už „kalbas intymiomis temomis per profesines vakarienes ar už seksualinę potekstę turinčių žinučiųsiuntinėjimą moterims, kurios neatsako į jų dėmesį“.
„Raganų medžioklė“
Laiške užsipuolamos feministinės socialinės žiniasklaidos kampanijos, tokios kaip „#MeToo“ ir jos prancūziškasis atitikmuo „#Balancetonporc“ („Atsikratyk kiaulės savyje“), už inicijuotą „puritonišką ... valymo bangą“.
Jame teigiama, kad „teisingas ir būtinas protestas prieš moterų patiriamą seksualinį smurtą, ypač profesiniame gyvenime“, virto raganų medžiokle.
„Tai, kas prasidėjo kaip moterų išlaisvinimas kalbėti, nūdien virto priešingu dalyku: mes bauginimu verčiame žmones kalbėti „tinkamai“, tildome neatitinkančius linijos, o tos moterys, kurios atsisakė pasiduoti, yra laikomos bendrininkėmis ir išdavikėmis“.
„Gyvenimo atvejai, galintys paliesti moters kūną, nebūtinai turi paveikti jos orumą ir neturėtų – kad ir kokie sunkūs būtų – paversti jos amžina auka“, – tvirtinama laiške.
Moterų, kurios buvo pakankamai stiprios, kad pareikalautų vienodų atlyginimų su vyrais, „amžiams netraumuos koks nors glamonėtojas metropolitene“ – net jei tai nusikaltimas, ir jos verčiau tai laikys „nedidelės svarbos įvykiu“, teigiama laiške.
Pasirašiusios moterys, tarp kurių taip pat yra žurnaliste tapusi buvusi pornožvaigždė, skelbia ginančios seksualinę laisvę, kuriai „laisvė vilioti ir valiūkauti yra būtina“.
74 metų C. Deneuve 1993-aisiais už vaidmenį filme „Indokinija“ (Indochine) buvo nominuota „Oskarui“, bet pasaulyje labiausiai garsėja nuobodžiaujančios namų šeimininkės, popietėmis dirbančios prostitute, vaidmeniu klasika tapusiame Luiso Bunuelio (Luiso Bunjuelio) 1967 metų filme „Dienos gražuolė“ (Belle du Jour).
Atviras laiškas socialiniuose tinkluose buvo vertinamas daugiausia priešiškai ir greit tapo populiariausia „Twitter“ tema Prancūzijoje.
C. Deneuve ir anksčiau reiškė nepritarimą priekabiavimu kaltinamų vyrų gėdinimo kampanijai „#MeToo“.
„Nemanau, kad tai geras būdas padėčiai keisti, to per daug, – pernai sakė ji. – Kas bus po „Atsikratyk kiaulės savyje“? „Atsikratyk kekšės savyje?“
„Neapykanta vyrams ir seksualumui“
„Užuot padėjusi moterims, ši karštligė siųsti „kiaules“ (vyrus šovinistus) į skerdyklą iš tikrųjų padeda seksualinės laisvės priešams – religiniams ekstremistams ir blogiausios rūšies reakcionieriams“, – rašo atviro laiško autorės.
„Kaip moterys mes neatpažįstame savęs šiame feminizme, kuris ne tik smerkia piktnaudžiavimą galia, bet ir skatina neapykantą vyrams bei seksualumui“, – rašoma laiške.
Jame tvirtinama, jog moterys „pakankamai supranta, kad seksualinis potraukis savo prigimtimi yra laukinis ir agresyvus“, bet taip pat „pakankamai blaiviai mąsto, kad negrabaus bandymo ką nors pakabinti nesupainiotų su seksualiniu smurtu“.
Spektaklis, kai vyrai verčiami „viešai prisipažinti ... ir atsiprašyti už „nederamą elgesį“, kuris galėjo įvykti prieš 10, 20 ar 30 metų, ... primena totalitarines visuomenes“, teigiama laiške.
Ši „puritoniška banga“ jau neša su savimi cenzūrą, rašoma laiške. Kai kurios jo autorės sulaukė prašymų vyrus savo kūriniuose vaizduoti „ne tokius seksistinius“ ir sušvelninti tam tikras scenas, kad būtų „geriau parodyta veikėjų moterų patiriama trauma“.
Pernai kovą C. Deneuve išprovokavo nepasitenkinimą besąlygiška parama Prancūzijoje gyvenančiam režisieriui Romanui Polanski (Romanui Polanskiui). Jį Jungtinės Valstijos tebesiekia patraukti atsakomybėn dėl lytinių santykių su 13-mete, įvykusių 1977 metais.
Tas incidentas yra traktuojamas kaip išžaginimas, nors jo auka Samantha Geimer (Samanta Geimer) nori, kad byla būtų nutraukta ir kad ji galėtų ramiai gyventi toliau.
C. Deneuve prancūzų televizijai sakė, kad jai žodis „išžaginimas“ šiomis aplinkybėmis „visuomet atrodė perdėtas“.
