Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) užsitikrino rekordinį populiarumą per sekmadienį vykusius regionų rinkimus, kurie vyko šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai ir praėjus tik trims savaitėms po islamo ekstremistų atakų Paryžiuje, per kurias žuvo 130 žmonių.
Vis dėlto, nors rezultatai buvo palankūs FN, šios partijos, kuri išnaudojo rinkėjų pyktį dėl vangios ekonomikos ir nuogąstavimų dėl saugumo, susijusio su Europos pabėgėlių krize, dar laukia nelengva kova antrajame rinkimų rate ateinančią savaitę, mat socialistai atšaukė savo kandidatus, tikėdamiesi tokiu būdu užkirsti ultradešiniesiems kelią į valdžią.
FN buvo populiariausia partija šalies mastu, surinkusi pirmame ture apie 28 proc. balsų ir pasirodžiusi geriausiai bent šešiuose iš 13 regionų, rodo Vidaus reikalų ministerijos paskelbti vertinimai.
Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen ir jos 25 metų dukterėčia Marion Marechal-Le Pen savo regionuose surinko per 40 proc. balsų, pagerinusios ankstesnius savo partijos rinkimų rekordus.
Teisininkės išsilavinimą turinti Marine Le Pen pasveikino „puikius rezultatus“, sakydama, jog jie įrodo, kad FN yra „neginčijamai pirmoji Prancūzijos partija“.
Kaip rodo oficialūs vertinimai, dešiniųjų partijų blokas surinko 27 proc. balsų, o valdančioji Socialistų partija ir jos sąjungininkai – 23,5 procentų.
Šie rinkimai vyko griežto saugumo sąlygomis po didžiausių kada nors Prancūzijoje įvykdytų teroro atakų, dėl kurio prieš imigrantus ir neretai prieš musulmonus nukreipta FN retorika tapo ypač girdima.
Rinkimuose dalyvavo apie pusė iš maždaug 45 mln. registruotų rinkėjų.
Taktinis pasitraukimas
Bet kuri partija, užsitikrinusi bent 10 proc. rinkėjų palaikymą pirmajame rate, turi teisę kelti savo kandidatus antrajame rate, kuris vyks ateinantį sekmadienį.
Rezultatai rodo, kad 47 metų M.Le Pen užsitikrino net 40,5 proc. balsų sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusiame šiauriniame Šiaurės-Pa de Kalė-Pikardijos regione, kuris kadaise buvo kairiųjų tvirtovė.
M.Marechal-Le Pen lygiai taip pat gerai sekėsi dideliame pietrytiniame Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regione, garsėjančiame populiariais paplūdimiais ir įspūdingais kraštovaizdžiais – ji taip pat surinko 40,5 proc. balsų.
Ultradešiniųjų sėkmė iškart paskatino tradicines partijas pradėti debatus, ar regionuose, kuriose jo liko trečioje vietoje, reikėtų atšaukti savo kandidatus, tokiu būdu suteikiant geresnes galimybes FN varžovams.
Socialistų lyderis Jeanas-Christophe'as Cambadelis sakė, kad jo partija pasitrauks iš antrojo turo regionuose, kuriuose pirmauja M.Le Pen ir jos dukterėčia, siekiant tokiu būdu „užblokuoti“ FN.
Tačiau buvęs konservatyvių pažiūrų prezidentas Nicolas Sarkozy, vadovaujantis partijai „Respublikonai“ (Les Republicains), kuri griežia pirmuoju smuiku dešiniųjų partijų bloke, dar kartą atsisakė naudoti tokią pačią taktiką svarbiuose rinkimuose, kuriuose socialistai buvo stipriausi varžovai.
„Turime išklausyti ir suprasti Prancūzijos žmonių didžiulį pyktį“, – aiškino jis.
M.Le Pen sakė „nesijaudinanti“ dėl socialistų planų pasitraukti, tačiau pripažino, kad „padėtis bus aiškiai nebe tokia paprasta“.
Tiek dešiniosios pakraipos dienraštis „Le Figaro“, tiek komunistų „L'Humanite“ savo pirmadienio numerių pirmuosiuose puslapiuose susiklosčiusią padėtį apibūdino tuo pačiu žodžiu – „Le Choc“ (Šokas). Tuo tarpu kairiosios pakraipos laikraštis „Liberation“ perspėjo: „Tai ateina.“
Dienraščio „Le Parisien“ paskelbti visuomenės apklausos rezultatai prognozuoja, kad tuo atveju, jeigu antrame rate tektų rinktis vien iš FN ir kitos dešiniosios partijos kandidatų, 59 proc. rinkėjų balsuotų už tradicinius konservatorius, o 41 proc. – už ultradešiniuosius.
„Juk mes jums sakėme“
Dabartinio prezidento Francois Hollande'o asmeninis populiarumas labai padidėjo dėl jo griežtos pozicijos po lapkričio 13-osios atakų Paryžiuje.
Tačiau jo Socialistų partija buvo vertinama prasčiau negu FN ir centro dešinieji respublikonai.
Nacionalinio fronto euroskeptiškas, prieš imigrantus nukreiptas naratyvas atrodė patrauklus daugeliui prancūzų, nusivylusių tradicinėmis partijomis, kai šalyje nedarbas jau daug metų vertinamas dviženkliais skaičiais ir stiprėja didėjančios nelygybės pojūtis.
Jeigu ultradešiniuosius sėkmė lydės ir ateinantį savaitgalį, FN ne vien pirmąkart perimtų kontrolę vieno arba kelių regionų vyriausybėje, bet už užsitikrintų trampliną M.Le Pen ambicijoms užimti prezidento postą 2017 metais.
Ji stengėsi, kad jos partija nebebūtų demonizuojama nuo 2011 metų, kai perėmė FN vairą iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) ir atsiribojo nuo jo atvirai rasistinių pažiūrų. Šiais metais J.-M.Le Penas netgi buvo pašalintas iš partijos, kurią jis padėjo įkurti.
FN nuolat pabrėžiama mintis, kad imigracija yra susijusi su terorizmu, taip pat padėjo šiai partijai užsitikrinti geresnius įvertinimus per apklausas, atliktas po ginkluotų užpuolikų ir mirtininkų sprogdintojų atakų virtinės Paryžiuje.
Kai paaiškėjo, kad bent du užpuolikai atvyko į Europą apsimetę pabėgėliais iš Sirijos, FN pabrėžtinai kartojo: „Juk mes jums sakėme.“
Kai FN sekmadienį šventė pergalę, Jeanas-Marie Le Penas į savo „Twitter“ paskyrą įkėlė vaizdo įrašą, kuriame konservatyvus Marechal-Le Pen varžovas pietryčių regione Christianas Estrosi matomas dėvintis šlikę ir šokantis su žydu. Ta scena tikriausiai buvo nufilmuota per Bar Micvos ceremoniją arba kokią nors kitą žydų šventę.
„Nenusimink nelemtais laikais“, – buvęs FN lyderis pridūrė savo žinutėje, kuri vėliau buvo ištrinta.
Iki šiol Prancūzijos rinkimų sistema trukdydavo ultradešiniesiems ateiti į valdžią, nes tradicinių partijų rinkėjai susivienydavo prieš Nacionalinį frontą per antrąjį turą.
Tačiau šios partijos pozicijos pastaruoju metu labai sustiprėjo: ji buvo populiariausia per Europos Parlamento ir vietos valdžios rinkimus, vykusius per pastaruosius dvejus metus.
